Vyriausybei paskelbus, kad skolos verslui atiduotos, milžiniškas sumas bendrovėms lieka skolingos savivaldybės. Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, jei savivaldybės nesusiverš diržų ir neatiduos skolų, jas gali ištikti bankrotas.

Pačios Savivaldybės padėties dramatizuoti nelinkusios, tačiau Finansų ministerija žada giežčiau stebėti jų išlaidas, praneša LTV naujienų tarnyba.

Bendrovė „Šiaulių kelias“ - viena iš tų, kurioms skolingos savivaldybės. Pasak įmonės vadovų, už Šiaulių gatvių remontą miesto valdžia vėluoja sumokėti beveik 7 mln. litų.

„Kol kas dar sankcijų mūsų tiekėjai netaiko. Jie irgi susitaikę su ta mintimi, kad visa padėtis Lietuvoje nėra geriausia. Gyvename vidiniais resursai. Tikriausiai ir mūsų tiekėjai susiveržė. Žodžiu, kenčiame“, - sakė bendrovės direktoriaus pavaduotas Albertas Stukas.

Anot Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus, savivaldybė lėšų neturi, o pasiskolinti negali.

„Dabar einamiesiems mokėjimams mes paskolos negalime imti. Ir šiaip jau savivaldybė paskolų limitą. Tariamės su darbų atlikėjais, deriname grafikus“, - sakė jis.

Pasak finansų ministro Algirdo Šemetos, iš viso savivaldybės verslui skolingos 124 mln. litų. Labiausiai skolose įklimpusios didžiųjų miestų savivaldybės. Vien už statybas ir remonto darbus, įskaitant kelius, Vilniaus valdžia skolinga 44 mln. litų, Klaipėdos - 30 mln. litų, Kauno - 17 mln. litų, Panevėžio - apie 16 mln., Šiaulių - maždaug 13 mln. litų.
Ūkio ministras D.Kreivys ragina savivaldybes skubiai veržtis diržus, kaip tai esą daro kitos valstybinės institucijos.

„Kaip žinote, mes susimažinome darbo užmokesčio fondą 12 proc., 15 proc. - valdymo išlaidas. Jeigu to neužteks, artimiausiu metu bus priimti kiti sprendimai ir mažinsime dar 10 ar 15 proc. Linkime ir savivaldybėms tą daryti kaip galima greičiau, nes vis didėjančios skolos gali privesti prie bankroto“, - sakė ministras.

Savivaldybių asociacija teigia, kad nemaža dalimi skolos susidarė todėl, kad ankstesnė valdžia planavo pernelyg optimistinį gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, iš kurio finansuojama savivalda. O skolos esą artimiausiu metu bus padengtos.

„Esant tokiai situacijai, viena ar kita savivaldybė galbūt įsiskolinusi, bet biudžetas tvirtinamas iki vasario pabaigos. Visos šitos skolos yra numatomos 2009 biudžete. Pagal įstatymus savivaldybės neturi teisės tvirtinti deficitinius biudžetus“, - teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas.

Anot jo, savivaldybėms bankrotas negresia. „Aš neįsivaizduoju, kas yra savivaldybės bankrutavimas. Tada užduočiau tą patį klausimą: gal valstybė bankrutuoja? Jeigu bankrutuoja valstybė, tai tada ir savivaldybė“, - sakė jis.

Tačiau finansų ministras A.Šemeta žada vykdyti specialią savivaldybių išlaidų stebėseną. „Šiais metais ir kitais metais mes turime įvesti tvarką savivaldybių biudžeto planavime ir pasiekti, kad jų biudžetai ir įsipareigojimai atitiktų galimybes“, - kalbėjo jis.

Be to, siekdama palengvinti savivaldybių naštą, Finansų ministerija rengia įstatymų pataisas, pagal kurias sunkumų turinčios savivaldybės į biudžetą negrąžintų planuotų pajamų perviršio.