Tiesioginė transliacija
Prieš daugiau nei savaitę Vokietijoje gyvenančio lietuvio savižudybę socialiniame tinkle galėjo stebėti apie 300–500 žmonių. Grupės, kurioje klesti patyčių kultūra, administratoriai laiku pašalinti vaizdo įrašo nespėjo, tad šiurpūs vaizdai spėjo pasklisti kitais kanalais. Šios grupės pavadinimo dienraštis nemini, paprašytas ekspertų.
Daugelis internautų už šią transliaciją atsakomybę ragino prisiimti grupės administratorę. Praėjus daugiau nei savaitei po tiesiogiai transliuotos savižudybės vieša grupė nebuvo uždaryta, o joje ir toliau kurstomos patyčios. Ko ėmėsi policija ir kitos atsakingos institucijos?
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) atstovai teigė bendravę su šios grupės administratoriumi. "Nors įstatymai neįpareigoja administratorių realiu laiku kontroliuoti grupių, įskaitant ir uždarąsias, skelbiamos informacijos, policija patarė stebėti tai, kas vyksta grupėje, ir reaguoti arba laikinai uždrausti tiesiogines transliacijas, – teigė LKPB atstovai.
Kontroliuoti skelbiamą informaciją gali būti sudėtinga, nes įvairiose grupėse susiburia skirtingas narių skaičius – jų gali būti ir šimtai, ir šimtai tūkstančių. "Kalbant apie šią grupę, jos pagrindinis tikslas nėra patyčios ar savižudybės propagavimas", – tikino policijos atstovai.
Per lėtai reaguoja
Virtualioje erdvėje uždaros grupės yra kuriamos nuolat, tad socialiniai tinklai, tarp jų ir feisbukas, skelbia kovojantys su reiškiniais, kurie yra įstatymais uždrausti – bandoma automatiškai aptikti turinį, kuris sukelia pavojų sveikatai ar gyvybei, skatina savižudybes ar savęs žalojimą.
"Visgi automatiškai aptikti tokias situacijas yra sudėtinga ir ne visada galima laiku tai pavyksta padaryti", – aiškino LKPB atstovai.
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Saugesnio interneto skyriaus vedėjas Vilius Nakutis teigė, kad institucijos informuoti feisbuko atstovai patikino, kad bus imtasi visų priemonių, kad nufilmuotas vaizdo siužetas nebūtų toliau platinamas šiame socialiniame tinkle.
Policija patarė stebėti, kas vyksta grupėje ir reaguoti arba laikinai uždrausti tiesiogines transliacijas.
Feisbukas yra valdomas JAV kompanijos, turi savo bendruomenės taisykles, kurios draudžia platinti informaciją, susijusią su savižudybėmis, smurtu, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija ir kt. Apie socialiniame tinkle paskelbtą draudžiamą informaciją gali pranešti bet kuris interneto vartotojas feisbuko siūlomomis priemonėmis. Feisbuko atstovas atsiųstame atsakyme pabrėžė, kad bendrovė stengiasi padėti žmonėms, esantiems prie savižudybės slenksčio, teikia konsultacijas, diegia dirbtinio intelekto algoritmus, kurie atpažintų komentarus apie savižudybes ar atitinkamus vaizdo siužetus ir neleistų jiems plisti toliau. Deja, RRT neturi jokių galimybių kontroliuoti informacijos, įkeliamos į feisbuką, o pačiam socialiniam tinklui tiesioginės transliacijos šiuo atžvilgiu yra didelė problema", – aiškino V.Nakutis, priminęs ir neseniai virtualioje erdvėje paviešintus teroro akto Naujojoje Zelandijoje vaizdus.
Anot jo, feisbukas, gavęs pranešimą apie savižudybes ar savęs žalojimą skatinančias grupes ir pasitvirtinus informacijai, tokią grupę uždaro. Anot pašnekovo, policija, tirdama konkrečius atvejus, gali rasti ir baudžiamosios atsakomybės požymių.
V.Nakutis teigė, kad informaciją apie tiesiogiai transliuotą lietuvio savižudybę RRT gavo iš visuomenės. Pranešimu buvo pasidalyta su Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) Savižudybių prevencijos biuru, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT).
Per 2018 m. RRT "Švarus internetas" gavo 3 149 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete, suteikė 367 konsultacijas socialinių tinklų naudotojams dėl neteisėtai paskelbtos asmeninės ar žalingos informacijos pašalinimo, užgrobtų paskyrų susigrąžinimo, tinkamų saugumo ir privatumo parinkčių nustatymo socialiniuose tinkluose.
Siūlo netylėti
Kaip tokie šiurpūs vaizdai gali paveikti kitus internautus? "Svarbu suvokti, kad pateikiami detalūs savižudybės ar bandymo nusižudyti scenarijai, ypač realūs vaizdai, kaip didelio paveikumo istorijos, pranešimų apie savižudybes kartojimas kaip ažiotažo didinimas, gali sukelti vadinamąjį Verterio efektą – savižudybių skaičiaus padidėjimą, kai pranešama ir nušviečiama apie žymių žmonių savižudybes, – aiškina Savižudybių prevencijos biuro vyriausiasis specialistas Rimantas Misevičius. – Tokios didelio paveikumo istorijos pateikiamos nesaugiai, gali skatinti nusižudyti dalį krizinės emocinės būklės asmenų. Žmonės, kurie atsidūrė krizinėje situacijoje, tarsi ir gauna leidimą atlikti tokį veiksmą. Jam tarsi ir pateikiamas elgesio modelis, kaip būtų galima įvykdyti savižudybę ir paversti tai viešu įvykiu."
Specialistas kviečia pasirūpinti, kad smurtiniai vaizdo įrašai nebūtų platinami, o pastebėjus, kad jie plinta, kreiptis į atitinkamas institucijas – ŽEIT, RRT arba pranešti per policijos elektroninių paslaugų sistemą e.policija.lt
Policija primena, kad vykdydama nusikalstamų veikų prevenciją ir tyrimą, pagal turimas galimybes stebi viešąją erdvę – elektroninę erdvę bei socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją – ir siekia identifikuoti pavojingus pasikartojančius įstatymų uždraustus reiškinius.
Komentaras
Sonata Vizgaudienė, psichologė
Akistata su mirtimi kiekvienam žmogui yra didžiulis sukrėtimas. Po tokių šiurpių vaizdų neretam žmogui gali išsivystyti potrauminio streso sindromas, gali sutrikti įprasta jautresnio žmogaus gyvenimo kasdienybė, psichinė būklė. Žmogų gali pradėti kamuoti įvairiausios mintys, sutrikti miegas, apetitas, dėl tokios patirties gali pradėti persekioti košmariški vaizdiniai. Jei per trumpą laiką tokia būklė nepraeina, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Žmogui, kuris pamatė tokį sukrečiantį vaizdą, rekomenduojama nelaikyti sukilusių emocijų ir išgyvenimų, o iškart jausmais pasidalyti su artimaisiais ir tais asmenimis, kuriais žmogus pasitiki. Naudinga šią naštą išsakyti. Kuo aplinkoje yra daugiau žmonių, kurie saugiai – nekritikuodami, nesišaipydami – supranta kalbėtoją, tuo pastarasis geriau jaučiasi. Išsikalbėjimas padeda lengviau jaustis.
Atlikti tyrimai rodo, kad, nusižudžius žinomam asmeniui, padaugėja savižudybių, žmonių, mąstančių apie gilumines problemas. Tad ir po tokių vaizdo transliacijų gali būti peržengtas saugus barjeras. Aplinka žmogų labai veikia: tad vieną toks įvykis gali sutrikdyti, o kitą kaip tik paskatinti nusižudyti. Šie žmonės kitaip suvokia realybę, tad tokia iškreipta tikrovė jiems gali pasirodyti priimtina, net ir tokiu negatyviu būdu gali atrodyti patrauklu gauti atgalinį ryšį.
Svarbu nepamiršti, kad informacija, kuri klaidžioja internete, yra itin pavojinga jaunam žmogui – vaikams ir paaugliams. Kas galėtų įvertinti ir atlyginti jiems padaromą žalą ir padėti tai įveikti?
Jei jus paveikė perskaityta informacija, šiais kontaktais galite kreiptis pagalbos:
Skubi pagalba | 112 |
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai