Už tokią Švietimo įstatymo pataisą antradienį balsavo 56 Seimo nariai, o prieš buvo 43 ir susilaikė 23 parlamentarai. Už pataisas balsavo opoziciniai „valstiečiai“ bei demokratai, bet buvo ir keletas balsų iš valdančiųjų. Prieš balsavo arba susilaikė didžioji dalis valdančiųjų konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovų.

Pataisas pristatęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis sakė, kad tai leistų pasiekti kompromisą dėl rugsėjį startavusios gyvenimo įgūdžių programos, konkrečiai – dėl lytiškumo ugdymo dalies, sukėlusios dalies tėvų ir visuomenės pasipiktinimą.

„Pagrindinė problema ta, kad lytiškumo ugdymą, kuris sudaro 10 proc. programos, įdėjus į gyvenimo įgūdžių programą, tėvai praranda teisę nevaržomai rūpintis doroviniu auklėjimu, kuris apibrėžtas Konstitucijoje“, – pristatydamas projektą sakė L. Kukuraitis.

L. Kukuraitis teigė, kad gyvenimo įgūdžių programa yra svarbi, ir jos tikslas turėtų būti parengti jaunuolius ateičiai – gyventi šeimoje ir orientuotis darbo rinkoje, o perkėlus lytiškumo dalį į dorinį ugdymą „visuomenė nurims ir gyvenimo įgūdžių programą bus galima mokyti“.

Švietimo įstatymo pataisa siūlyta nustatyti, kad „į dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) programas integruojamas socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo komponentas, susijęs su moksleivio lytiškumo ugdymu“.

Daugiau kaip 30 pataisą teikiančių opozicinių Seimo narių sakė, kad pagal Konstituciją vaikų doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus rūpinasi tėvai, ir šį teisė negali būti ribojama poįstatyminiais teisės aktais.

Pasak iniciatorių, lytiškumo ugdymą įtraukus į dorinio ugdymo pamokas, tėvams pagal savo įsitikinimus parenkant vaikams etikos arba tikybos pamokas, jie kartu pasirinktų ir jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymą.

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų. Jie kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Už pataisas kalbėjusi Seimo narių Mišrios grupės atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad lytinio ugdymo perkėlimas į dorinį ugdymą užtikrintų pasirinkimo galimybę, o žmogaus anatomijos temos mokomos ir per biologijos pamokas.

„Dorinį ugdymą vyresnėse klasėse renkasi ir patys vaikai, ir vyresnėse klasėse vaikams atsiveria pasirinkimo galimybė, o sveikatos dalis, biologijos dalis, turime ir biologijos pamokas, kur mokytojai turi galimybę supažindinti su biologija, anatomija“, – kalbėjo parlamentarė.

Valdančiosios Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė sakė, kad politikai neturėtų iki detalių reguliuoti ugdymo turinio, o pastarasis nuskambėjęs vienuolikmetės nėštumo atvejis įrodo, kad lytinis švietimas būtinas.

„Kiek dar Lietuvoje vienuolikmečių, trylikamečių turės lauktis, būti prievartaujamos, kad mes suprastume, kad turi būti toks mokymas? Šioje programoje yra žingsniai, kaip atpažinti smurtą, kaip atpažinti seksualinį smurtą“, – kalbėjo I. Pakarklytė.

Parlamentarė pridūrė, kad iš jos trejų metų darbo Seime patirties matyti, kad „Seimui lytiškumo ugdymo pamokos būtų pirmam naudingos“.

Nuo rugsėjo gyvenimo įgūdžiai 5 ir 7 klasėse dėstomi po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinį ir emocinį ugdymą, sveikatos ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, patyčių ir smurto prevenciją, žmogaus saugą, saugų eismą, pirmąją pagalbą, lytiškumo ugdymą, psichinės sveikatos stiprinimą, lyčių lygybę, pagarbių santykių kūrimą, žmogaus teises ir kitas.

Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.