Po pateikimo už Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė penki parlamentarai.
Visi prieš balsavę politikai buvo iš valdančiųjų daugumos – septyni „Nemuno aušros“ parlamentarai, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, ir trys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.
Tuo metu dar keturi „aušriečiai“ bei vienas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ politikas susilaikė.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė nuo klausimo nusišalino, nes Kapčiamiesčio apylinkėse turi nekilnojamojo turto.
Klausimas bus svarstomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, o į posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 14-ąją.
„Lietuvos kariuomenė auga“
„Pagrindinis poreikis poligonų yra tas, kad Lietuvos kariuomenė auga (...) ir augančiai struktūrai reikalinga infrastruktūra, kad turėtų kariai kur mokytis, kur atlikti manevrus ir kur mokytis šaudyti“, – įstatymo projekto pristatymą pradėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Lietuvos karys yra lygiai toks pat profesionalas, kaip ir bet kurios kitos srities specialistas. Kaip pavyzdį paimsiu chirurgą: mes turbūt norime eidami pas chirurgą, kad jis ne tik iš vadovėlio būtų paskaitęs, kaip operaciją reiktų atlikti, bet ir būtų ne vieną kartą besipraktikavęs“, – pabrėžė jis.
Naujame poligone vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikisi, jog poligone pratybas galima būtų pradėti vykdyti nuo 2028-ųjų, o šaudyklas įrengti iki 2030 metų.
Kaip pavyzdį paimsiu chirurgą: mes turbūt norime eidami pas chirurgą, kad jis ne tik iš vadovėlio būtų paskaitęs, kaip operaciją reiktų atlikti, bet ir būtų ne vieną kartą besipraktikavęs.
Kėlė klausimus dėl netinkamų prioritetų
Keli prieš projektą balsavę „aušriečiai“ aiškino, jog šiuo metu prioritetu turėtų būti oro gynyba, o ne poligono steigimas.
„Vakarykščiai (kuomet į Lietuvos teritoriją įskrido dronas – BNS) įvykiai parodė, kad tikrai ne poligonai saugo mūsų teritoriją, o (oro – BNS) gynybos sistemos, kurios turėtų būti pirmoj vietoj išspręstos“, – kalbėjo parlamentaras Tomas Domarkas.
Pasak R. Kauno, Rusijos karas Ukrainoje rodo, jog oro dėmuo yra labai svarbus, tačiau teritorija yra užimama sausumos pajėgomis, todėl atskirti abu aspektus būtų neteisinga.
Opozicinių liberalų parlamentaras Simonas Kairys tokius valdančiųjų teiginius vadino pavojinga indikacija.
Didžiausios koalicijos partnerės Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius dar antradienį perspėjo valdančiosios koalicijos partnerius, kad jeigu jie nepalaikys įstatymo projekto dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo, galimi „tam tikri politiniai veiksmai“.
Liberalas Eugenijus Gentvilas tikino, jog atsakomybę už balsavimo rezultatus turi prisiimti visa valdančioji dauguma.
„Pirmas dalykas, kuris rimtai susijęs su nacionaliniu saugumu, tai yra Kapčiamiesčio poligono steigimas ir pasirodo, kad valdančioji dauguma turi 60 balsų. Jeigu ne opozicija, šita valdančioji dauguma nesugebėtų pasirūpinti krašto apsaugos sistemos plėtra, poligonų plėtra ir taip toliau“, – sakė Seimo narys.
Ministras: įstatymas optimalus
Poligonas steigiamas tokį sprendimą pernai gruodžio viduryje priėmus Valstybės gynimo tarybai.
Šis nutarimas sukėlė dalies vietos gyventojų ir kitų asmenų pasipiktinimą, dėl to rengtos įvairios protesto akcijos. Įtikinėti bendruomenės į Kapčiamiestį vyko ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir R. Kaunas.
„Įstatymas šiai dienai – optimalus, informacija visoms bendruomenėms, visiems žmonėms buvo teikiama ir pateikiama. Klausimas, ar tuos atsakymus, kuriuos ištisai mes kartojam ir šiai dienai aš tuos pačius atsakymus turiu, ar bendruomenė ir žmonės nori girdėti“, – teigė krašto apsaugos ministras.
„Keliu klausimą, kaip tarybos nariai (...) Lazdijų savivaldybėje (...) leidžia sau skleisti dezinformaciją viešojoje erdvėje, sutapatinti nesutapatinamus dalykus apie valstybės paskolą, apie miškų kirtimą ir poligoną. Tai yra ta pati dezinformacija ir aš tikiu, kad tinkamos institucijos atlieka savo darbą, (...) tokią populistinę propagandą mes turime, deja“, – sakė politikas.
Parlamentarų diskusiją ir balsavimą stebėjo apie dešimt Kapčiamiesčio bendruomenės atstovų, jie ant akių buvo užsirišę baltus raiščius.
Lenkija remia poligono steigimą
Numatomo poligono vietą KAM motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Ministras tikino, jog Lenkijos pozicija dėl karinių poligonų plėtros Lietuvoje nepasikeitė – Varšuva remia šį sąjungininkų siekį.
„Jie lieka, dalyvauja Kapčiamiesčio poligone, turiu ministro žinutę, jeigu dar reikėtų įrodinėti“, – sakė R. Kaunas.
Praėjusią savaitę Lenkijos gynybos viceministras pareiškė, kad Kapčiamiesčio karinio poligono teritorija nebus plečiama į Lenkijos pusę.
Ministras R. Kaunas teigė, jog visada buvo kalbama apie Lenkijos karių treniravimąsi naujai kuriamame poligone, o ne Varšuvos norą jį steigti kartu.
Anot jo, dvigubas poligonas ateityje būtų tikrai privalumas, bet šiai dienai Lenkija turi didelę teritoriją ir galimybes plėsti esamų poligonų ribas.
Numatytos kompensacijos
Pagal projektą, Kapčiamiesčio poligono įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.
Jame nustatytos poligono teritorijos ribos. Numatyta, kad jo teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Įstatymu valstybinės žemės sklypai bus perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti KAM, sudarytos žemės nuomos sutartys nutraukiamos, sklypų naudojimo būdas keičiamas į „teritorijos krašto apsaugos tikslams“, o poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų registro, į poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai, kitas valstybės ir savivaldybės turtas perduodami kariuomenei valdyti.
Taip pat numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Priėmus šį įstatymą, žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.
Numatyta, kad nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur, kitus turto savininko neturtinius praradimus.
Projekte numatyta, kad už paimamą gyvenamosios paskirties statinį išmokama 45 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) dydžio kompensacinė išmoka (dabar – 51,8 tūkst. eurų), už paimamą sklypą ar komercinės paskirties statinį – 5 MMA dydžio kompensacinė išmoka (dabar 5765 eurai).
Apsispręsti turės per penkerius metus
51 tūkst. eurų išmokas gaus 13 sodybų savininkai, kurie privalės išsikelti, nes jų turtas patenka į planuojamą šaudyklų teritoriją.
Tuo metu į mokomąją teritoriją patenkančio turto savininkams bus siūloma 22 MMA arba daugiau nei 25 tūkst. eurų siekianti kompensacija už neturtinius praradimus. Į šią teritoriją patenka 77 sodybos, jų savininkai galės rinktis – likti ar parduoti turimą turtą.
Taip pat į tokią kompensaciją pretenduos penkių sodybų savininkai, kurių turtas yra tarp poligono teritorijos ir sienos su Lenkija.
Gyventojai, galintys pasirinkti, ar parduoti turtą, galės apsispręsti per penkerius metus.
Be to, planuojama atlyginti paimamoje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertę, kitus nuostolius, išsikėlimo išlaidas.
Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai, kurių paslaugas apmokės KAM, bus pasirinkta ta vertė, kuri yra didesnė.
Taip pat bus papildomai atlyginami poligono įrengimo nulemti neturtiniai praradimai.
Anot projekto, įrengiant Kapčiamiesčio poligoną netaikomi teritorijų planavimo, statybų, miškų, saugomų teritorijų ir kituose įstatymuose numatyti reikalavimai.
Taip pat numatyta, kad paėmus kelią poligono reikmėms, turi būti nutiesta artimiausia kelio atkarpa susisiekimui užtikrinti.
Įstatymu, be kita ko, būtų įsipareigojama įrengiant poligoną siekti kuo mažesnių neigiamų aplinkos būklės pokyčių. Jei žalos išvengti nepavyksta, ji turi būti kompensuojama – prarastoji gamtinė vertė ir funkcija atkuriama per kuo trumpesnį laiką.
Parlamentarai ėmėsi plėsti Tauragės karinį poligoną
Seimas antradienį ėmėsi svarstyti Vyriausybės siūlymą išplėsti Tauragės karinį poligoną.
Antradienį po pateikimo už tai balsavo 90 parlamentarų, prieš balsavusiųjų ir susilaikiusiųjų nebuvo.
„Atliepiant augančios kariuomenės poreikius plečiamas Tauragės poligonas į Jurbarko rajono savivaldybę, todėl, kad toje savivaldybėje, toje teritorijoje nėra privataus turto. Gyventojai ten neturi nei miškų, nei sodybų, nei žemės turto“, – pristatydamas projektą sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Pagal projektą, prieš porą metų įsteigto poligono teritoriją norima padidinti dvigubai. Ji didės 2334 hektarais.
Šį poligoną norima išplėsti valstybinės žemės sklypuose ir valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nėra suformuoti.
Projekte numatyta, kad nepaisant išplėtimo, Tauragės karinis poligonas bus naudojamas tik manevrui ir jame bus statomi nesudėtingi statiniai, reikalingi karinio poligono veiklai užtikrinti.
„Poligono teritorijoje ir toliau karinė technika, ginklai bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis ir toliau vyks tik kariuomenės karinės technikos manevro ir taktinio judėjimo pratybos. Šaudyklų ten įrenginėjama nebus“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras.
Tauragės poligonas įkurtas 2024 metų lapkritį.
R. Žemaitaitis: man tai nėra priimtina
Seimui ėmus svarstyti Kapčiamiesčio poligono įstatymą, prieš projektą balsavęs „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis sako, jog valstybė turėtų didinti finansavimą oro gynybai, o kitoks „aušriečių“ požiūris į valstybės saugumo prioritetus nereiškia, kad jis jiems nerūpi.
„Koks yra dabar atneštas įstatymo projektas, man tai nėra priimtina. (...) Manau, kad šiandien turime skirti visą finansavimą oro gynybos sistemai. (...) Irano situacija vėlgi rodo, kad pasaulis puls pirkti oro gynybos sistemas ir visus pinigus skirs ten. Tai šiandieną iš to pusantro milijardo planuojamo Kapčiamiesčio poligonui, aš manau, pati Lietuva galėtų tokią sistemą pradėt ruoštis ir gamintis“, – Seime žurnalistams antradienį sakė R. Žemaitaitis.
„Manau, kad prioritetas yra čia. Deja, mano nuomonė yra skirtinga negu kad yra koalicijoje, bet tai nereiškia, kad valstybės saugumas mums nerūpi“, – teigė jis.
Esu jiems pasakęs ne vieną kartą, jeigu nori, gali koaliciją nors ir šiandien keisti.
R. Žemaitaitis pažymėjo, kad frakcija palaikė Tauragės poligono plėtrą Jurbarko rajone, būtų balsavusi už, jei būtų siūloma plėsti kitus šiuo metu veikiančius poligonus, pavyzdžiui, Pabradėje, Kazlų Rūdoje.
„Aušriečių“ lyderio teigimu, pirmiausia reikia užtikrinti, kad pilnai būtų naudojami dabar veikiantys poligonai.
Pasak jo, dėl Kapčiamiesčio poligono frakcijai leista balsuoti laisvai.
„Nemuno aušros“ lyderio teigimu, jo nuomonė dėl palaikymo galėtų pasikeisti, jei poligono riba būtų patraukta 20 kilometrų ir dalis poligonui skirtų pinigų būtų skiriama oro gynybai.
„Balsų frakcijoje būtų daugiau, nei yra dabar“, – sakė R. Žemaitaitis.
Socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius prieš balsavimą žurnalistams sakė, kad jeigu koalicijos partneriai nepalaikys įstatymo projekto dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo, galimi „tam tikri politiniai veiksmai“.
„Esu jiems pasakęs ne vieną kartą, jeigu nori, gali koaliciją nors ir šiandien keisti. Man atsibodo, kada mes statome valstybės saugumo klausimus „balsavimai, nebalsavimai“. Jeigu jiems kažkas nepatinka, gali daryti koaliciją nors ir su konservatoriais, (...). Tai nustojame komentuoti, važiuojame į priekį ir dirbame“, – teigė R. Žemaitaitis.
(be temos)