Pagal naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei lydinčius teisės aktų projektus, taip pat nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.

Projektais, be kita ko, uždraudžiamos fizinės bausmės vaikams, įteisinami profesionalūs globėjai, taip pat su vaikais dirbantys žmonės būtų įpareigojami pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grėstų atsakomybė.

„Mes taip pat turime suprasti, kad tyliai stebėdami smurtą mes tampame bendrininkais“, – sakė pataisas pristačiusi „valstiečių“ frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė.

Už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bendradarbiaujant daugeliui institucijų bei organizacijų parengtą ir parlamentarės D.Šakalienės vardu Seime registruotą įstatymų paketą po pateikimo antradienį balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė vienas parlamentaras.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys posėdyje svarstė, kad ir „šeimos suardymas irgi yra tam tikras smurtas prieš kiekvieną, tai yra blogis iš principo, nes vaikas turi teisę augti pilnoje šeimoje ir mes turėtume stengtis tą užtikrinti“.

D.Šakalienė aiškino, kad sutvarkyta teisinė vaiko apsauga „toli gražu nėra orientuota į tai, kad kuo daugiau vaikų paimtume iš šeimų, atvirkščiai – kad kuo mažiau vaikų reikėtų paimti iš šeimų“.

Ji taip pat sakė, kad konkreti atsakomybė ir poveikio priemonės šeimai bus taikomos priklausomai nuo smurto padarytos žalos.

„Tik trečio lygio grėsmės atveju, kada iš tikrųjų yra matomas tiesioginis pavojus vaiko gyvybei ir padaryta rimta žala sveiko sveikatai (...), nedelsiant šalinamas vaikas iš šeimos“, – sakė D.Šakalienė.

Pagal pataisas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ar su vaikais dirbančių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalėtų tą pačią dieną susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų, t. y. nedalyvaujant ir negirdint tėvams. Jie turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima. Jei pranešimas nepasitvirtintų, tarnyba nutrauktų jo nagrinėjimą.

Jei pranešimas būtų pagrįstas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pagal patvirtintą tvarką, nustatytų vaiko situacijos grėsmės lygį. Tokie grėsmės lygiai būtų keturi – nuo nulinio iki trečio.

Dėl pirmo vaiko situacijos grėsmės lygio per penkias darbo dienas turėtų būti pradėtas vaiko atvejo nagrinėjimas, antras grėsmės lygis reikštų, kad vaiko atvejo nagrinėjimas būtų inicijuojamas per vieną darbo dieną ir jis pradėtas stebėti jo gyvenamojoje vietoje.

Trečias vaiko situacijos grėsmės lygis būtų nustatomas, kai tėvai smurtauja prieš vaiką ar nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui. Tokiu atveju vaikas būtų skubiai paimamas iš atstovų ar jam nesaugios aplinkos, o tarnybos siųstų mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradėtų intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais.

Pataisos atidėtos pavasariui

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytos pataisos dėl privalomo psichologų dalyvavimo vaikų apklausose atidėtos pavasario sesijai.

Seimas buvo pritaręs prezidentės siūlymui antradienį per neeilinę Seimo sesiją pateiktas pataisas svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau pastabų projektui turėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

„Komitetas atsižvelgė į daugelį Teisės departamento pastabų, taip pat pritarė patobulintam projektui ir mano, kad baudžiamajame procese turi būti vienodai apklausiami visi nepilnamečiai, ne tik nukentėję ir liudytojai, bet ir įtariamieji, kaltinamieji, nes jie visi yra vaikai“, – sakė TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Anot jo, dėl ypatingos skubos komitetas neturėjo galimybių suderinti visų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių, o reikėtų taisyti dar mažiausiai du iš jų, tad siūlė priėmimo nedaryti. Seimas pritarė pataisoms po svarstymo, bet per priėmimą opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija paprašė pertraukos iki kito posėdžio ir šį siūlymą parėmė pakankamas skaičius parlamentarų.

Po balsavimo J.Sabatauskas tvirtino, kad šis atidėjimas jokios įtakos prezidentės siūlymų įgyvendinimui neturės, nes bet kokiu atveju įsigaliojimas numatytas 2018 metų sausio 1 dieną.

„Įsigaliojimas numatytas 2018 metų sausio 1 dieną, kas pasikeis, jei kovo 10-tą priimsime šitą įstatymo projektą? Bet pasikeis labai daug, mes priimsime kokybišką įstatymo projektą, o ne pusiau skustą, pusiau luptą“, – į replikas dėl pataisų vilkinimo reagavo J.Sabatauskas.

Antradienį Seime pristatydama prezidentės pataisas jos patarėja Rasa Svetikaitė sakė, kad privalomas kvalifikuotų psichologų dalyvavimas apklausiant nukentėjusius nepilnamečius nėra neįveikiamas uždavinys.

„Parengtų psichologų taip pat yra. Teismų duomenimis, būtent penki teismų psichologai per 2016 metus atliko, dalyvavo vidutiniškai 500 nepilnamečių apklausose, vadinasi, tai nėra neįveikiamas uždavinys“, – sakė patarėja.

R.Svetikaitės tvirtinimu, per įstatymo įgyvendinimo laikotarpį reikėtų išspręsti etatų klausimą, ar psichologų etatai turi būti įsteigti konkrečiuose teismuose, ar turi būti sudarytas specialistų sąrašas.

Baudžiamojo proceso kodekso pataisos įvestų prievolę visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti tik specialiose patalpose ir dalyvaujant psichologui. Jų įsigaliojimo data numatyta 2018 sausio 1 dieną.

Šalies vadovė pakeitimus Baudžiamojo proceso kodekse pasiūlė paaiškėjus, kad po smurto Kėdainiuose sausio pabaigoje miręs keturmetis nebuvo apklaustas, pernai lapkritį vykdžius tyrimą dėl įtariamo smurto prieš jį. Įtarimai dėl vaiko nužudymo naujame tyrime pateikti patėviui ir motinai. Pernai lapkritį, gavus signalą iš darželio dėl galimo smurto prieš tą patį vaiką, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nuspręsta, kad berniukas galėjo susižaloti pats, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Prezidentūra nurodo, kad nesiliaujantys smurto prieš vaikus atvejai „atskleidžia šiurpią tikrovę“, jog nukentėję vaikai lieka neišklausyti, teisėsauga jų apklausas atlieka neprofesionaliai arba apsiriboja tik suaugusiųjų liudijimais, dėl nekokybiškų apklausų ikiteisminiai tyrimai neretai nutraukiami, o galimi smurtautojai išvengia pelnytos bausmės.

Anot Prezidentūros, nukentėjusių nepilnamečių skaičius kasmet didėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė 1051 vaikas. Tačiau iš 1048 pradėtų tyrimų 489 nutraukti, teismui perduoti 346.

Pasak prezidentės, privalomas psichologas vaikų apklausose padės teisėsaugai atlikti objektyvų bei operatyvų tyrimą ir išvengti lemtingų klaidų. Specialiuose apklausos kambariuose vykdomos apklausos apsaugos vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos, sumažins psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį. Tokių patalpų šalyje šiuo metu yra 46.

Prezidentė taip pat siūlo Baudžiamojo proceso kodekse numatyti prievolę nepilnamečių apklausas stebėti vaiko teisių apsaugos specialistui, kad būtų apginti vaiko interesai.