„Teikiu įstatymų paketą, kuriuo siekiame sustiprinti seksualinį smurtą patyrusių vyrų, moterų ir vaikų apsaugą“, – sakė pataisas rengusios Seimo darbo grupės pirmininkė, konservatorė Agnė Bilotaitė.
Jos teigimu, šiuo metu galiojanti teisinė bazė neatliepia egzistuojančių problemų, negina žmogaus teisių, o ir pakeitimų laukia daug žmonių. Balandžio pabaigoje Seimui perduota per 44 tūkst. parašų, raginančių keisti teisės aktus.
Pakeitimais siūloma sujungti du skirtingus Baudžiamojo kodekso straipsnius, apibrėžiančius išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, paliekant vieną bendrą pavadinimą – seksualinis prievartavimas, šis apimtų visus lytinių santykių būdus.
Straipsnis taip pat turėtų naują formuluotę: „Tas, kas lytiškai santykiavo vaginaliniu, analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu su žmogumi be jo laisvanoriško sutikimo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienų iki penkerių metų.“
„Mes siūlome įtvirtinti sutikimu grindžiamą seksualinių nusikaltimų modelį. Tai reiškia, kad lytiniai santykiai be vieno iš asmenų sutikimo laikomi nusikaltimu“, – aiškino A. Bilotaitė.
„Tikrai nereikės kažkokio tai raštiško sutikimo, mes nekeičiame nekaltumo prezumpcijos, mes neperkeliame įrodinėjimo naštos kaltininkui“, – pabrėžė parlamentarė.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica teigė nepalaikysiantis projekto, nes nėra aišku, kaip vyktų įrodinėjimas, ar sutikimas buvo išreikštas.
Pakeitus įstatymą pagrindiniu nusikaltimo požymiu taptų laisvanoriško sutikimo nebuvimas, o pareiga įrodyti, jog šis buvo, tektų kaltinamajam.
Kaip rašė BNS, dar praėjusią kadenciją Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė buvo pasiūliusi panašią pataisą. Ji numatė, kad norint lytiškai santykiauti turėtų būti aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas.
Pakeitimuose, be kita ko, siūloma numatyti, jog fizinė prievarta, grasinimai ją panaudoti, galimybės priešintis atėmimas, pasinaudojimas bejėgiška būkle tampa atsakomybę sunkinančiais požymiais.
Taip pat norima nustatyti vienodą baudžiamąją atsakomybę nepaisant to, kokia seksualinės prievartos forma panaudota, o seksualinį priekabiavimą darbe bausti ir tada, kai priekabiauja kolega. Šiuo metu sankcijų sulaukia tik vadovai ar kiti pavaldumo santykyje esantys asmenys.
„Turime situaciją, kai už priekabiavimą nėra atsakomybės, kuri būtų taikoma. Siūlome, kad už pavienį atvejį (...) būtų taikoma administracinė, o jeigu tai būtų sistemiški veiksmai, galėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė“, – sakė A. Bilotaitė.
Siekiama pakeisti ir Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimo, nustatant, kad atsakomybė kyla tik už pačių viliojimo veiksmų atlikimą, nereikalaujant, jog kaltininkas imtųsi tolesnių veiksmų susitikimui.
Taip pat ilginti senaties terminą seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus. Jeigu būdamas nepilnametis žmogus patyrė seksualinę prievartą, tokio nusikaltimo senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina 30 metų, šiuo metu yra 25.
Po pateikimo šioms pataisoms pritarė 55 Seimo nariai, prieš buvo keturi, dar 13 susilaikė.
„Tik taip, reiškia taip, tokią žinią visuomenei siunčia šis paketas, nukreiptas prieš seksualinį smurtą“, – teigė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Šias pataisas parengė praėjusiais metais sudaryta darbo grupė, kurią sudarė visų Seimo frakcijų nariai.
Kaip teigė A. Bilotaitė, viena iš keturių moterų Lietuvoje teigia patyrusi fizinį arba seksualinį smurtą, tačiau didelė dalis šių atvejų lieka neištirti, nes vidutiniškai aštuonios iš dešimties nukentėjusiųjų apskritai nesikreipia pagalbos.
Informacijos apie seksualinį smurtą centro „Prabilk“ duomenimis, praėjusiais metais užregistruoti net 176 kreipimaisi, 125 iš jų atlikti telefonu, 32 elektroniniu paštu ir 19 per pokalbių programą. Tai yra daugiau nei 2024 metais (iš viso 56) bei 2023-aisiais (iš viso 22).
Naujausi komentarai