Šiuo metu įstatyme numatyta, kad nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

Pasak antradienį Seimui įstatymo pataisas pateikusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, Konstitucinis Teismas šių metų liepos 4 d. nutarime konstatavo, kad tokia Karo prievolės įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie šių religinių bendruomenių ar bendrijų kanonų, statutų ar kitų normų nustatyta tvarka yra išrinkti ar paskirti vykdyti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose.

Įstatymo pataisomis siūloma įteisinti, kad paskelbus mobilizaciją, į tarnybą pašaukti juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių ar bendrijų nariai, vykdantys pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose, skiriami į karo kapeliono pareigas.

Pasak projekto rengėjų, privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas nepaneigia pareigos užtikrinti asmenų, skiriamų į kapeliono pareigas mobilizacijos atveju, karinį parengtumą, t. y. jie, kaip ir kiti karinio parengtumo neįgiję asmenys (neparengtajame kariuomenės personalo rezerve esantys karo prievolininkai), prieš paskiriant juos į tarnybą mobilizacijos atveju būtų šaukiami į karinius mokymus, kad įgytų pagrindinį karinį parengtumą.

Rengiant įstatymo pataisas taip pat atsižvelgta ir į užsienio valstybių praktiką šioje srityje. Karo prievolės atlikti taikos metu nešaukiami Vokietijos, Austrijos, Graikijos, Rusijos dvasininkai. Toks teisinis reguliavimas buvo ir kitose šalyse, kurios šiuo metu neturi karo prievolės instituto, pavyzdžiui, Vengrijoje, Italijoje.