Seimas ketvirtadienį priėmė nutarimą, kuriuo siūloma keliose savivaldybėse nuo rugsėjo išbandyti klasės krepšelio mokyklų finansavimo tvarką.

Nutarimas priimtas 69 Seimo nariams balsavus už, penkiems prieš ir 13 susilaikius. Juo Vyriausybei siūloma iki gegužės sudaryti darbo grupę parengti naujam mokyklų finansavimo modeliui, kuris būtų grindžiamas klasės (grupės) krepšelio principu.

Naująją tvarką siūloma nuo rugsėjo išbandyti ne mažiau kaip penkiose savivaldybėse, parinktose savanoriškai ir atsižvelgiant į jų grupes pagal gyventojų skaičių ir vyraujantį gyvenamosios vietovės tipą.

Prieš projektą pasisakė mokinio krepšelio principą įgyvendinęs buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius. „Siūloma katė maiše. Niekas šiandien dar nežino, kaip bus finansuojama klasės principu, o siūloma jau rudenį jį išbandyti. Siūloma, kad klasės dydis bus nustatytas iki 20-ties vaikų pradinukų lygiu, ir jeigu klasėje bus penki vaikai, jis bus vos ne tokiu pačiu principu finansuojamas kaip ir 20 vaikų. Atleiskite, kas čia per žanras? Valstybė neturi kur pinigų dėti?“ - sakė liberalas.

Tuo tarpu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė laikosi pozicijos, jog toks finansavimas lemtų didesnį stabilumą mokykloms, nes iš klasės pasitraukus vienam ar dviem mokiniams nesikeistų finansavimas. „Nes mokytojas lieka dirbti, ir jam atlyginimą lygiai taip pat vienodai reikia mokėti. Tai būtų ir stabilumas išlaikomas, ir mokytojo garantijos solidesnės“, - yra sakiusi A.Pitrėnienė. Ji tvirtino, jog su tokiu finansavimo modeliu mokyklos daugiau dėmesio kreiptų į ugdymo kokybę, o ne konkuravimą tarp mokyklų, konkuruojant dėl kiekvieno mokinio krepšelio.

Už tokį modelį pasisako ir konservatorius Jurgis Razma. „Siūlymas svarbus rajonų, kaimų, mažų miestelių mokykloms. Išties pagal dabartinę mokinio krepšelio metodiką, kad ir turint tam tikrų išlygų, sudėtinga išlaikyti normalų finansavimą, ir kai klasėj vienu-dviem vaikais sumažėja, tai labai juntama, labai skausminga. Mokytojams, kurie dirba mažesnėse mokyklose, manau, reikia duoti tam tikras garantijas, stabilumo jausmą, pagaliau pasiekti, kad ten dirbančių mokytojų atlyginimai taip smarkiai nesiskirstų nuo miestuose dirbančių mokytojų atlyginimų“, - sakė J.Razma.

Jo frakcijos kolega, buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas Valentinas Stundys tvirtino priešingai: „Jei mes bandysime kurti naują metodiką pagal klasių komplektų skaičių ir klasės krepšelį sukursime, aš garantuoju, mes dar pabloginsime situaciją. Reikia tobulinti dabar veikiančią krepšelio metodiką ir ji  yra labai lengvai tobulintina“. Pasak V.Stundžio, įvedus klasės krepšelį ir nustačius minimalų mokinių skaičių jos komplektavimui, problemų iškils pačioms mažiausioms mokykloms, kuriose - tik po kelias dešimtis mokinių.

Pereiti prie klasės krepšelio finansavimo pasiūlė premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė švietimo problemoms spręsti.