Seimas siūlo Vyriausybei aiškintis galimybes atsisakyti sezoninio laiko, taip pat klausti visuomenės nuomonės.

Lietuva pati spręsti atsisakyti sezoninio laiko negali, nes pereiti į vasaros laiką įpareigoja Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dėl vasaros laiko. Minėtame dokumente Europos Komisija įpareigota paskelbti analogišką komunikatą kas penkerius metus, todėl 2011-ųjų pabaigoje arba 2012-ųjų pradžioje vėl turėtų būti nurodyta vasaros laiko pradžia ir pabaiga 2012-2015 metų laikotarpiui.

Parlamentarai antradienį priėmė nutarimą, kuriuo Vyriausybei siūloma kreiptis į Europos Komisiją dėl galimybės pakeisti direktyvos nuostatas, kartu pateikiant nuomonę dėl vasaros laiko netaikymo Lietuvoje.

Dar nutarimu siūloma atlikti "išsamius, objektyvius ir moksliškai ar statistiškai pagrįstus tyrimus dėl direktyvos nuostatų poveikio atitinkamiems ūkio sektoriams, ypač sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio sektoriams, bei atlikti gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo".

"Kokį laiką pasirinkti, turi spręsti visuomenė, o mūsų ir medikų nuomonė - kad nereikia kaitalioti laiko", - sakė projektą pristatęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Specialistai parlamentui yra pateikę vertinimus, kad vasaros ir žiemos laiko atsisakymas turėtų teigiamos įtakos Lietuvos gyventojų sveikatai, tačiau dėl tokio sprendimo Europos Komisija prieš Lietuvą galėtų pradėti pažeidimo procedūrą.

Balandį parlamentarai priėmė rezoliuciją dėl sezoninio laiko atsisakymo ir po pateikimo buvo pritarę dviem nutarimo projektams, kuriais siūloma likti gyventi vasaros arba žiemos laiku, tačiau antradienį projektas dėl vasaros laiko nuolatinio įtvirtinimo atmestas.

Dabar Lietuvoje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.

Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą - paskutinį spalio sekmadienį - nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis - į antrąją laiko juostą.