Ketvirtadienį už tai numatantį Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo papildymo projektą, kurį pateikė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis, po pateikimo balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 8, susilaikė 21 parlamentaras. Po svarstymo Seimo komitetuose į Seimo salę projektas sugrįš birželio 14 d.

Pagal siūlomą projektą pacientė, svarstanti nėštumo nutraukimą, patyrusi persileidimą ar nėštumo nutraukimą, turi iš sveikatos priežiūros specialisto gauti informaciją dėl krizinio nėštumo pagalbos paslaugų teikimo ir konsultavimo galimybių. Šios informacijos teikimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.

Seimo narė Morgana Danielė kritiškai vertino įstatymo pataisą, pavadindama ją „mikrovadybos projektu“.

„Mielieji Seimo vyrai, palikite moteris ramybėje“, – prašė parlamentarė, akcentavusi, kad nereikėtų siekti moterų perauklėti, edukuoti.

Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai atkreipė dėmesį į tai, kad kalbant apie nėštumą įstatyme vartojamas žodis „pacientas“.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma ragino nebijoti žodžio „pacientė“. „Kai vyrai pradės gimdyti – tada ir pataisysime...“, – patarė jis.

Siūlomu projektu siekiama užtikrinti laiku prieinamą, kvalifikuotą ir individualizuotą pagalbą kiekvieno krizinio nėštumo atveju; sumažinti krizinio nėštumo atvejų skaičių; kurti palankias sąlygas nėštumui, atsakingai tėvystei.

Tikimasi, kad nauja įstatymo nuostata padės užtikrinti, kad moterys nėštumo metu galėtų gauti informaciją, nepatirdamos papildomo streso ir kitų nemalonių pojūčių. Manoma, kad siūloma nuostata taip pat padės gydytojams lengviau suteikti reikiamą pagalbą ir užtikrinti informacijos tikslumą.

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta jokia specifinės prevencijos ir kompleksinės pagalbos krizinio nėštumo metu sistema.