Seimas svarstys siūlymą suteikti sekmininkų religinei bendruomenei valstybės pripažinimą. Antradienį po pateikimo pritarta tokiam nutarimo projektui, už balsavo 29 Seimo nariai, 20 susilaikė, toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Grupės Seimo narių parengtą projektą pristačiusi socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė pabrėžė, jog sekmininkai dalyvauja labdaros ir socialinės pagalbos projektuose, rūpinasi socialiai apleistais vaikais.

„Ekspertų išvados leidžia teigti, kad sekmininkai nuo XX amžiaus pradžios įsiliejo į Lietuvos istoriją, turi dešimtmečius susiformavusią visuomenės atramą, bendrija dalyvauja visuomenės gyvenime, aktyviai veikia labdaros ir socialinės pagalbos projektuose, padeda žmonėms atsikratyti priklausomybių, rūpinasi vaikų dienos centrais, organizuoja labdaringą medicinos pagalbą, dalyvauja vykdant dvasinius patarnavimus nuteistiesiems, vykdo švietėjišką veiklą“, - sakė G.Purvaneckienė.

Ji sakė pati apsilankiusi pirmojoje šalyje įkurtoje sekmininkų bendruomenėje Biržuose, mačiusi, kaip dirba bendruomenės įsteigtas centras socialinės rizikos šeimų vaikams. „Esu susipažinusi su Biržų bendruomenės veikla, ten yra įsteigtas centras socialinės rizikos šeimų vaikams, dirba labai gerai, man esant ten buvo atėjusi mergaitė, kuri klausė, ar šiąnakt priimsit mane nakvot, mama vėl geria, žodžiu, jie ištiesia pagalbos ranką kiekvienam vaikui“, - kalbėjo parlamentarė.

Pagal įstatymą, į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą galima pretenduoti, jeigu nuo jos registravimo praėjo ne mažiau kaip 25 metai, jeigu jos mokymas neprieštarauja įstatymams bei dorai ir jeigu šią bendriją palaiko visuomenė.

Pirmoji sekmininkų bendruomenė Lietuvoje įkurta Biržuose 1912 metais, jos įstatai registruoti 1923 metais. 2011 metų surašymo duomenimis, sekmininkų tikėjimą šalyje išpažino 1852 asmenys, sąjungai priklauso 23 šios bažnyčios bendruomenės.

Valstybė yra pripažinusi dvi religines bendruomenes kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį: Lietuvos evangelikus baptistus ir Septintosios dienos adventistus. Pripažinimo šiuo metu taip pat siekia Lietuvos naujoji apaštalų bažnyčia.

Valstybės pripažinimas nesuteikia religinėms bendrijoms tokio paties statuso, kokį turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendrijos, bet suteikia tam tikrų privilegijų, palyginti su pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendrijomis. Valstybė pripažįsta tokių bažnyčių sudaromas santuokas, suteikia teisę mokyti tikybos mokyklose, šių bendrijų dvasininkai ir vienuoliai privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu ir kt.

Valstybės pripažinimą religinei bendrijai suteikia Seimas.

Lietuvoje veikia devynios tradicinės religinės bendruomenės: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.