Antradienį po pateikimo už tai numatančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas, kurias pateikė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė, po pateikimo balsavo 75 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Sulaukę Vyriausybės ir komitetų išvadų parlamentarai prie šio klausimo ketina sugrįžti gegužės 17 d.

Numatoma, kad neįgaliųjų reikalų koordinatorius rengs ir įgyvendins neįgaliųjų socialinės integracijos politikos programas ir priemones, analizuos neįgaliųjų ir jų organizacijų padėtį savivaldybėje, plėtos savivaldybės institucijų ir įstaigų, dirbančių neįgaliųjų socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą, palaikys ryšius su užsienio neįgaliųjų organizacijomis.

Tikimasi, kad neįgaliųjų reikalų koordinatoriai savivaldybėse užtikrins, kad būtų išvengta neįgaliųjų teisių pažeidimų.

Neįgaliųjų reikalų koordinatorius koordinuotų kompleksinių savivaldybės teikiamų paslaugų neįgaliesiems teikimą, užtikrintų „vieno langelio“ principo savivaldybėje įgyvendinimą dėl neįgaliųjų klausimų.

Įstatymo projektu siekiama, kad neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigas einantis asmuo turėtų pakankamas administracines, vadybos ir teisines kompetencijas, gebėtų tinkamai taikyti teisės aktus, koordinuoti skirtingų savivaldybės administracijos padalinių ir institucijų darbą. Todėl, įstatymo projekto iniciatorių manymu, savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigos turėtų būti priskirtos ne žemesniam kaip A lygiui, 11,5 kategorijai pagal Valstybės tarnybos įstatymą.

Europos Komisija, 2021 m. kovą patvirtinusi 2021–2030 m. Neįgaliųjų teisių strategiją, paragino visas Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas, agentūras ir delegacijas paskirti savo institucijų ir su negalia susijusių strategijų neįgalumo koordinatorius.

Šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nėra numatytos neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės.