„Parlamentas svarstymo stadijoje atmetė nutarimą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir grąžino jį tobulinti iniciatoriui parlamento Žmogaus teisių komitetui, net nenurodydamas, kas turėtų būti tobulinama. Tokia „Romuvos“ pripažinimo eiga iš esmės reiškia, kad parlamentinė procedūra vėl bus kartojama nuo pat pradžių“, – trečiadienį išplatintame pranešime cituojama „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.

Ji taip pat teigia, kad „Romuva“ atitinka visus valstybės pripažinimui reikalingus kriterijus ir dėl jų parlamentarai per svarstymą nekėlė abejonių, bet skambėjo „niekaip nesusiję absurdiški argumentai“, esą Rusijos geopolitiniai siekiai yra silpninti krikščionybę ir dėl to Seimo nariai negali pritarti nekrikščioniškos bendruomenės pripažinimui. 

Manome, jog jau antrą kartą nesuteiktas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ pripažinimas rodo, kad parlamentinė procedūra pateko į aklavietę.

„Manome, jog jau antrą kartą nesuteiktas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ pripažinimas rodo, kad parlamentinė procedūra pateko į aklavietę, o Lietuva iš esmės atsisakė įgyvendinti EŽTT sprendimą byloje „Romuva“ prieš Lietuvą“, – pažymi I. Trinkūnienė.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo trijų balsų persvara nepritarė, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Jei Seimas būtų pritaręs nutarimo projektui, iki pripažinimo būtų likęs vienas žingsnis – galutinis balsavimas.

Už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta, praėjusį ketvirtadienį balsavo 34 Seimo nariai, prieš buvo 19 ir susilaikė 18 parlamentarų. Už statuso suteikimą balsavo valdančioji Laisvės frakcija ir opoziciniai „valstiečiai“, tuo tarpu didesnė dalis valdančiųjų konservatorių buvo prieš. Kitu balsavimu projektas buvo grąžintas tobulinti Žmogaus teisių komitetui.

Prieš projektą kalbėjusi konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė rėmėsi Rusijos ideologo Aleksandro Dugino citatomis, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų bažnyčia ir reikia remti visus, kurie jos nepalaiko.

„Atsimenu vieną knygą, būtent dabar dažnai minimo V. Putino ideologo Aleksandro Dugino, išleistą 1995 metais, „Geopolitinė Rusijos ateitis“. Būdama jauna politikė aš ją perskaičiau ir nepamiršau to puslapio, kur rašo, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų bažnyčia ir Maskva ir Kremlius turi visa išgale remti tuos, kurie nepalaiko Katalikų bažnyčios, ir ten yra atskirai minima ir pagoniška pakraipa“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.

„Tuo aš visai nenoriu pasakyti, kad kažkokias bylas reikia kelti „Romuvai“, bet mano kolegų praėjusią kadenciją iškelta abejonė dėl tam tikrų sąsajų, dėl tam tikrų galimų palaikymų iš anos pusės, turėjo konkretų pagrindą, A. Dugino teoriją“, – kalbėjo konservatorė.

„Romuvos“ vadovė I. Trinkūnienė BNS komentuodama parlamentarų pasisakymus teigė, kad prieš bendrijos pripažinimą pasisakantys politikai yra „labai smarkiai paveikti Katalikų bažnyčios“, o argumentuoti poziciją cituojant V. Putino ideologą „yra mažų mažiausiai keista, ypač šiais laikais“.

Seimas 2019 metais svarstė „Romuvos“ prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, tačiau jį atmetė.

„Romuva“ šį sprendimą apskundė EŽTT ir šis 2021 metais paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.