Už tokias Seimo statuto pataisas po pateikimo balsavo 58 parlamentarai, prieš buvo 13, susilaikė 27.

Toliau projektą svarstys komitetai. Planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę jis gali grįžti birželį.

Pagal projektą, slaptai būtų balsuojama tik tada, kai renkamas Seimo pirmininkas, jo pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo Vyriausybe, ministru pirmininku ar atskiru ministru klausimas, taip pat reiškiamas nepasitikėjimas Seimo skirimam pareigūnui.

Tuo pačiu nurodoma, kad nutarimas dėl asmens pašalinimo iš pareigų (ar Seimo nario mandato panaikinimo) būtų priimamas atviru Seimo narių balsavimu ir laikomas priimtu, jei už jį būtų balsavę ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

„Visuomenė nori žinoti, kaip balsuoja Seimo nariai svarbiais klausimais, taip pat yra ir aukščiausių išsakyta pozicija palaikyti šitą statuto pakeitimą“, – pristatydamas projektą teigė pagrindinis jo iniciatorius „valstietis“ Justas Džiugelis.

Anot jo, ši pataisa skaidresniu padarys Seimo darbą.

Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas tuo abejojo.

„Slaptas balsavimas yra didelė vertybė, leidžianti Seimo nariui pasakyti savo tikrąją nuomonę. Nepasakyti savo tikrosios nuomonės yra pavojus tada, kai liepiama fotografuoti biuletenius arba savanoriškai tai daroma“, – teigė jis.

Projektą pateikė grupė parlamentarų, tarp jų „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis, Saulius Skvernelis, Arvydas Nekrošius, Rima Baškienė, konservatoriai Jurgis Razma, Agnė Bilotaitė, socialdarbiečiai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, kiti.

Dabar dėl apkaltos gali būti balsuojama tik slaptai.

Iniciatyvos keisti esamą tvarką kilo, kai parlamente kovą žlugo balsavimas dėl priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio mandato panaikinimo. Jis vėliau pats atsisakė mandato, o balsavimo rezultatais pasipiktinę žmonės susirinko į tūkstantinį mitingą prie Seimo.

Tuomet J. Džiugelis pasiūlė slaptą balsavimą per apkaltą panaikinti, bet pataisoms  nepritarta – už projektą balsavo 30 parlamentarų, prieš buvo 13, susilaikė 27.