Sprendimą dėl E. Laužiko palaikė 38 Seimo nariai, susilaikė – 17, prieš buvo vienas parlamentaras.

Tuo tarpu dekretą dėl V. Bavėjano palaikė 56 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 12 parlamentarų.

Siekiant atleisti šiuos abu teisėjus iš pareigų liko dar vienas balsavimas.

Seimui ruošiantis balsuoti, susirūpinimą dėl korupcija įtariamų teisėjų reiškė socialdemokratas Bronius Bradauskas bei liberalas Eugenijus Gentvilas.

B. Bradauskas piktinosi, kad, pasak jo, yra per mažai informacijos, leidžiančios nuspręsti, ar tikrai teisėjams inspiruojami įtarimai korupcija yra pagrįsti.

„Aš esu nustebęs, kada žmogų, neištyrus, neišsiaiškinus visų aplinkybių, apspjaudom... Kiek merų buvo išvesta su antrankiais prieš rinkimus. Ar nuteistas kuris nors“, – pasipiktinimo neslėpdamas klausė B. Bradauskas. Socialdemokratas pridūrė, kad situacija dėl prezidento dekretu atleisti siūlomo teisėjo jam primena Stalino laikus.

„Įveskime troikas, kaip anksčiau buvo, pinigų sutaupysime, troika pateikė – žmogus kaltas, statome jį prie sienos“, – Seimo salėje interpretavo B. Bradauskas.

Kai Dievo rykštė nusileis ant jūsų galvos – bus per vėlu.

„Aš klausiu jūsų, kas čia darosi. Bet Dievas yra ir tikrai atseikės kiekvienam pagal nuopelnus. Tik priminkite šią dieną ir kitas dienas, kai jūs apkaltinote žmones, kai jūs sugriovėte likimus, kai vaikus pasmerkėt, gimines ir visa kita. Kai Dievo rykštė nusileis ant jūsų galvos – bus per vėlu. Galvokite apie tai ir balsuokite pagal sąžinę, o ne komandą“, – emocingai kalbėjo B. Bradauskas, pridurdamas, kad dėl šių teisėjų nebalsuos, nes jis nežinantis, ar teisėjai kalti.

Tuo tarpu konservatorius Jurgis Razma teigė, kad keliamos B. Bradausko abejonės yra nepagrįstos, nes siūlymas, teigė jis, atleisti teisėjus yra labiau susijęs su paminta reputacija, o ne su pažeistu baudžiamuoju kodeksu.

„Spręsdami nepamirškime, kad šį klausimą jau kėlė ir į jį atsakė didžiulio žmonių pasitikėjimo rinkimuose nusipelnęs prezidentas, kuris parodė reiklumą dirbantiems teisėjams, tą klausimą nagrinėjo ir iš pačių teisėjų sudarytą Teisėjų taryba“, – sakė konservatorius.

Liberalų lyderis E. Gentvilas antrino B. Bradauskui ir kėlė hipotetinius scenarijus, kas būtų, jei įtarimai pareikšti teisėjams nepasitvirtintų.

„Gali atsitikti taip, kad ikiteisminis tyrimas neperduos teismui medžiagos dėl vieno ar kito teisėjo. Gali būti, kad gal net nevyks teismas. Mes nelaukiame, kol baigsis ikiteisminis tyrimas, mes nežinome prokuroro teiginių apie tai, kas vieno ar kito teisėjo yra padaryta (...) Aš nesu prieš, nes aš nieko nežinau, aš atsisakau dalyvauti šiame balsavime“, – sakė E. Gentvilas.

Rugpjūčio 9 d. prezidentas Gitanas Nausėda iš Teisėjų tarybos gavo pritarimą atleisti E. Laužiką iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, o rugpjūčio 30 d. Teisėjų taryba pritarė, kad V. Bavėjanas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą ir taip pat patarė prezidentui atleisti šį teisėją iš pareigų.

Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad prezidentas, norėdamas atleisti iš pareigų teisėją, privalo gauti Teisėjų tarybos patarimą. Apylinkių ir apygardų teisėjai yra atleidžiami prezidento dekretais. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai yra atleidžiami prezidento, tačiau atleidimui reikia gauti Seimo pritarimą. Aukščiausiojo Teismo teisėjai yra atleidžiami Seimo su prezidento pritarimu.

ELTA primena, kad vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys.