Šią poziciją ketvirtadienį EBU išreiškė Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen adresuotu laišku, kurį turi ir BNS.

„Suprantame, kad valstybė peržiūri įvairių organizacijų biudžetus. Tačiau visuomeninis transliuotojas yra viešoji institucija, tarnaujanti visuomenės interesams, todėl jo teisinės sistemos pakeitimai turėtų būti daromi atvirai ir skaidriai, pasikonsultavus bent jau su pačiu transliuotoju“, – nurodoma laiške.

Pasak EBU, europiniai įsipareigojimai taip pat numato, kad pokyčiai turi būti vykdomi laikantis skaidrumo ir prognozuojamumo kriterijų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo LRT skiriamus asignavimus iš valstybės biudžeto sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu.

Šiuo metu LRT kasmet skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio, faktiškai surinkto užpraeitais metais, ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų.

Pokyčius M. Lingė siūlo, nes spartesnio gynybos finansavimo siekiančiam Seimui padidinus akcizus, papildomai išaugs ir LRT finansavimas.

Politiko teigimu, prognozuojama, kad kitais metais LRT biudžetas galėtų augti 6,7 mln. eurų, o augimas siektų daugiau nei 9 proc. (lyginant su šiais metais – BNS). Įvertinus papildomas pajamas, kurios į biudžetą patektų padidinus akcizus, LRT papildomai sulauktų dar apie 2 mln. eurų.

Anksčiau BNS atsiųstoje LRT pozicijoje nurodoma, kad reikėtų peržiūrėti įvairių organizacijų, ne tik LRT, finansavimą.

LRT atstovai taip pat teigia esantys pasiruošę konsultacijoms, kaip Lietuvos gynybos labui panaudoti prognozuojamą visuomeninio transliuotojo biudžeto augimą.

EBU savo laiške taip pat nurodo, kad Lietuvos nacionalinis transluotojas turi solidų finansavimą, kuris yra geras pavyzdys Baltijos regione ir už jo ribų, „tačiau, palyginti su kitomis narėmis, LRT vis dar yra žemesniame trečdalyje“.

LRT biudžetas šiemet siekia beveik 73 mln. eurų arba 15 proc. daugiau nei pernai.