„Džiaugiuosi, nes šiuo atveju teisingumas tikrai laimės, ankstesnis reguliavimas, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, sudarė prielaidas teisėjams išvengti baudžiamosios atsakomybės“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

KT pirmadienį paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja Teismų įstatymo nuostata, jog draudžiama be Seimo ar prezidento leidimo įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo automobilyje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį.

„Buvo sudarytos sąlygos teisėjams likti nebaudžiamiems, neliečiamiems, nes visi suprantame, ką reiškia, kai Seimas duoda leidimą teisėjo kratai. Tai reiškia didžiulį viešumą, ir kratos tikslas netikėtai paimti dokumentus ar kažkokius kitus įrodymus yra sugriaunamas“, – teigė A. Širinskienė.

Kadangi į KT dėl minėtos Teismų įstatymo normos kreipėsi visas Seimas, ši norma jau nuo kreipimosi yra negaliojanti.

„Seimui, be abejo, teks tvarkyti Teismų įstatymą, bet galioja Konstitucija, ji yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Manyčiau, kad artimiausiu laikotarpiu su tomis gairėmis, kaip turėtų elgtis ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami kratas, tikrai nekils problemų“, – sakė komiteto vadovė.

Seimo opozicijos lyderis, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas svarstė, kad galbūt įstatyme reikėtų apibrėžti, kas yra fizinis laisvės suvaržymas.

„KT pasakė, kad krata, poėmis nelaikytini asmens laisvės suvaržymais, kad tai yra baudžiamojo proceso priemonės, kuriomis renkami įrodymai, bet nevaržoma laisvė. Net sekimą priskyrė prie nevaržymo. Namų areštas, apykojė, pasižadėjimas neišvykti, draudimas lankytis tam tikrose vietose ar artintis prie tam tikrų asmenų – maždaug būtų tokie laisvės suvaržymai, nors KT to nepasakė“, – BNS sakė parlamentaras.

Jo teigimu, KT nutarimas leis teisėsaugos institucijoms be kliūčių rinkti įrodymus ir teismams vertinti tuos įrodymus.

J. Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad didesnę įtaką jau vykstančioms byloms būtų turėjęs kitoks KT sprendimas.

„Jeigu Konstitucinis Teismas būtų pasakęs, kad neprieštarauja (Konstitucijai – BNS), tai būtų turėję lemiamą įtaką Eligijaus Masiulio byloje. Tada būtų visos tos kratos, kurios buvo padarytos iki Seimo sutikimo panaikinti imunitetą, – automobilyje, Seime, namuose – būtų tapusios neteisėtomis“, – tvirtino politikas.

KT pirmadienį paskelbė, kad negali būti sudaryta prielaidų teisėjui išvengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.

Konstitucinio Teismo teigimu, teisėjų imunitetas nėra savitikslis, jis reikalingas garantuoti teisėjo nepriklausomumą, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas.

„Teisėjų imunitetas nėra įtvirtintas tam, kad būtų sudarytos prielaidos teisėjui išvengti atsakomybės už nusikalstamas veikas“, – pirmadienį sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

A. Valantinas teigiamai vertina sprendimą

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigė teigiamai vertinantis pirmadienį Konstitucinio Teismo paskelbtą sprendimą dėl teisėjų imuniteto.

„Aš manau, kad tai teigiamas sprendimas, nes kiekvienas normos išaiškinimas, kai nebėra ginčo, manau, kad yra teigiamas sprendimas. Aš manau, kad viskas tvarkoj, sudėliojo Konstitucinis Teismas taškus ir ateičiai žinosime“, – BNS sakė A. Valantinas.

„Aš manau, kad dabar jau konkrečioje byloje turės būti sprendžiamas tam tikrų gautų duomenų leistinumo klausimas. Čia viskas gerai“, – teigė jis.

„Tas ginčas buvo kilęs konkrečioj situacijoj, ar kratos darymas yra teisėjo laisvės suvaržymas, tai Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad ne, tai viskas tvarkoj“, – tvirtino A. Valantinas.