Seimo etikos sargai nustatė, kad parlamentarų teisė gauti visą slaptą informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama.

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) nusprendė, kad parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pasielgė teisėtai, neleisdamas savo uždarame posėdyje dalyvauti Seimo nariui Sauliui Stomai, kuris nėra šio komiteto narys.

Pasiskundė, kad neįleido į posėdį

Iš Tautos prisikėlimo partijos į valdančiąją Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakciją neseniai perbėgęs S.Stoma pasiskundė EPK, kad jam spalio viduryje nebuvo leista dalyvauti uždarame TTK posėdyje, kuriame generalinis prokuroras Algimantas Valantinas pateikė informaciją apie Drąsiaus Kedžio skundų dėl jo mažametės dukters galimo tvirkinimo tyrimą.

Parlamentaras pareikalavo, kad etikos sargai įvertintų tokį komiteto draudimą. Skunde be kita ko S.Stoma apeliavo į tai, kad Seimo narys yra tautos atstovas, turintis teisę gauti visą jį dominančią ar jo darbui reikalingą informaciją, ypač kai yra duotas leidimas dirbti su valstybės paslaptį sudarančiomis žiniomis.

Sutiko su komitetu

TTK pirmininkas S.Šedbaras EPK posėdyje paaiškino, kad jis pats kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas suteikti visą įmanomą informaciją apie vadinamojo pedofilijos skandalo tyrimą. „Prokuratūra mums pateikė iš dalies su vykdomu ikiteisminiu tyrimu susijusią informaciją, kuri buvo skirta išimtinai tik TTK pirmininkui ir nariams. Į komiteto posėdį atvykusio generalinio prokuroro A.Valantino paklausėme, ar jis nekeičia savo nuomonės, kam yra skirta ta informacija. Jis pasakė, kad nekeičia“, - pasakojo komiteto vadovas.

Tuomet TTK nariai balsavo, ar leisti S.Stomai dalyvauti uždarame komiteto posėdyje, kuriame prokuratūros informacija buvo pateikta ir svarstoma, nes jis pareiškė tokį norą. Vieningai nuspręsta duoti parlamentarui neigiamą atsakymą.

EPK sutiko su tokiu komiteto sprendimu.

„Seimo Statutas tikrai numato, kad atviruose ir uždaruose komitetų posėdžiuose gali dalyvauti to panorėjęs kito komiteto narys. Tačiau mes turime vadovautis ir kitais teisės aktais. Pavyzdžiui, Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad prokuroras gali apriboti, kam teikti ikiteisminio tyrimo medžiagą, nes turi užtikrinti jos konfidencialumą. Šiuo atveju tokia teise ir pasinaudojo prokuroras A.Valantinas - jis, kaip įslaptintos informacijos rengėjas, jos šeimininkas, turi teisę apsispręsti, kam ta informacija teikiama, kam ne“, - pabrėžė komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Papasakojo analogišką atvejį

Komisijos vadovui pritarė ir dauguma kitų EPK narių. „Prokuroras, kaip paslapties subjektas, gali pareikalauti vieno ar kito asmens dalyvavimo ar nedalyvavimo renginyje, kur ta paslaptis yra atskleidžiama. Tai visai nesusiję su Seimo nario teise „viską žinoti“. Todėl komitetas pasielgė visiškai teisingai“, - sakė Vytautas Bogušis.

Jis papasakojo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuriame dirba, patirtį: „Buvo čia vienas Seimo narys, kuris norėjo viską be išimties žinoti. Jis galvojo, kad jeigu gavo teisę dirbti su įslaptinta informacija, vadinasi, gali gauti ir visas be išimties slaptas pažymas, tarp jų ir gulančias ant trijų aukščiausių šalies pareigūnų darbo stalų. Mūsų komitetas sprendė, ar tam Seimo nariui yra būtina žinoti viską. Ir nusprendė, kad nebūtina žinoti. Taigi, tokia yra paprotinė praktika“.

Konservatorius Vaidotas Bacevičius tikino, kad S.Stoma, kaip ir kiti Seimo nariai, susipažins su priimtąja TTK išvada dėl D.Kedžio skundų tyrimo eigos ir to jam esą turėtų pakakti.

Be to, etikos sargai atkreipė dėmesį, kad dar prieš TTK posėdį S.Stoma viešai spaudoje reiškė savo poziciją dėl vadinamosios D.Kedžio bylos, reikšdamas smarkias abejones dėl teisėsaugos institucijų sugebėjimo tirti tokius klausimus, žerdamas kaltinimus pedofilija asmenims, kurių neteisėti veiksmai dar nėra įrodyti.

Pasipiktino teisių apribojimais

Aštuoni EPK nariai balsavo už sprendimą, kad S.Stoma teisėtai nebuvo įleistas į TTK posėdį, su buvo prieš - Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Egidijus Klumbys ir Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas.

E.Klumbys piktinosi, kad tokiu sprendimu yra ribojamos parlamentarų teisės gauti visą reikiamą informaciją. „Jeigu Seimo narys turi teisę dirbti su valstybės paslaptimi, niekas negali varžyti jo teisės žinoti, nes jis yra tautos atstovas. Taigi, kaip tautos atstovas galiu žinoti viską be išimties“, - sakė jis.

Tokie E.Klumbio pareiškimai susilaukė replikų iš jo kolegų: „Nori būti kaip koks prezidentas“, „Tai pernelyg suabsoliutintas požiūris, vedantis į anarchiją ir chaosą“, „Tamsta kalbate apie radikaliai laisvą mandatą, kas nėra priimtina demokratinėje visuomenėje“.