„Tragiški Antrojo pasaulinio karo laikotarpio įvykiai paliko skaudų pėdsaką pasaulio istorijoje ir romų atmintyje. Šiandien prisimename ne tik 1944 metų Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje sunaikintą lagerį bei jame nužudytus kalinčius žmones, bet ir romų tautos genocidą Lietuvoje“, – Seimo Ryšių su visuomene pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

„Pagerbdami aukas ir jų artimuosius nepamirškime, kiek nepataisomai žalingi gali būti nepagrįsti įsitikinimai ir neapykanta etninei grupei. Negalime ištaisyti praeities klaidų, tačiau galime užkirsti kelią istorijos pasikartojimui. Vystykime ir stiprinkime tarpkultūrinį dialogą su Lietuvos romais, kovokime su stereotipais bei diskriminacijos apraiškomis“, – teigia Seimo pirmininkė.

Tragiški Antrojo pasaulinio karo laikotarpio įvykiai paliko skaudų pėdsaką pasaulio istorijoje ir romų atmintyje.

Rugpjūčio 2-oji kaip Romų genocido atminimo diena Lietuvoje pažymima jau keletą metų, Seimo sprendimu ją įtraukus į atmintinų dienų sąrašą.

1944 metų rugpjūčio 2 dieną Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, dėl rasistinių paskatų buvo sistemingai nacių persekiojami, žudomi, vežami į koncentracijos ir darbo stovyklas. Iš viso nacių okupacijos metais, įvairių istorikų vertinimu, Lietuvoje nužudyta apie 500 romų arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Daugiausia jie žudyti Pravieniškių stovykloje, romų žudynės vyko ir Kauno IX forte, Paneriuose, kitur.