Naujajam Seimui tik iš antro karto išrinkus savo vadovą imta kalbėti, kad valdančioji koalicija jau susiduria su sunkumais. Politologai tikina, kad dėl dramatiškai vykusių rinkimų iš dalies kaltas ir Arūnas Valinskas - esą koją jam galėjo pakišti arogancija.

Koalicijos skilimas negresia

Politologas Raimundas Lopata interviu nacionaliniam transliuotojui sakė pirmadienio rinkimuose įžvelgiantis Lietuvos politikų brandą. Jo nestebina ir tai, kad Seimo vadovu išrinktas politinės patirties neturintis A.Valinskas. Politologas Algis Krupavičius pastebi, kad naujasis Seimo Pirmininkas turi didelių ambicijų, tačiau koją jam gali pakišti arogancija.

A.Krupavičius mano, kad naujojo Seimo vadovo rinkimai tik dar kartą patvirtino spėjimus, kad valdančiosios koalicijos turima parama – tik aritmetinė.

„Koalicija skelbia, kad ją remia 80-81 Seimo narys. Balsavimas dėl Seimo Pirmininko kandidatūros parodė, kad net gana apibrėžtose situacijose koalicija susiduria su problemomis. Tai, kad po pirmo bandymo Arūnas Valinskas nebuvo išrinktas į Seimo Pirmininko postą, viena. Kitas dalykas, dėl nevieningos koalicijos labai tikėtinas nuomonių išsiskyrimas kitais klausimais“, – intrviu nacionaliniam transliuotojui prognozavo A.Krupavičius.

Eksperto nuomone, vis dėlto artimiausiu metu koalicijos skilimas grėsti neturėtų, bet kad nuomonės skirsis ir diskusijos bus aršios – beveik neabejotina.

„Galima numanyti, kad bus problemų, susijusių su ekonomikos, finansų klausimų sprendimu. Tuo labiau, kad koalicijos partneriai –Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai – jau išsakė savo abejones dėl tam tikrų antikrizinės programos veiksmų. Kai kurie kandidatai į ministrus, pavyzdžiui, Remigijus Šimašius gana aktyviai kritikavo antikrizinę programą“, – dėstė A.Krupavičius.

A.Valinskas ruošiasi prezidento rinkimams?

A.Krupavičiaus teigimu, kol kas galima tik spėlioti, kokių iš tikrųjų tikslų turi į politiką atėjęs vienas pramogų pasaulio lyderių A. Valinskas.

„A.Valinsko politinės nuostatos net ir po rinkimų į Seimo pirmininkus iš esmės nepaaiškėjo. Kol kas galima tik spėlioti, kokią politiką jis yra pasirinkęs vykdyti ir apskritai jo strategija politikoje nėra aiški. Galima manyti, kad tai ilgalaikės karjeros politikoje siekis. Galbūt Seimo pirmininko postas yra galimas tramplinas į artėjančius Prezidento rinkimus,“ – spėjo pašnekovas.

Anot politologo, pirmas darbas, kuris laukia A.Valinsko, tai politikos abėcėlės pagrindų mokymasis. „A.Valinsko vakarykščiai atsakymai į Seimo narių klausimus praktiškai visomis temomis buvo abstraktūs, neaiškūs, nekonkretūs. Kai kurie atsakymai apie Lietuvos ir Rusijos santykius buvo, švelniai tariant, naivūs.

Dėl labai paprastos priežasties pradžioje eiti Seimo pirmininko pareigas A.Valinskui seksis turbūt sunkiau negu buvusiems Seimo vadovams. Beveik visi iki šiol buvę Seimo Pirmininkai turėjo šiokią tokią patirtį politikoje. Didesnę ar mažesnę, bet turėjo. A.Valinskas jokios patirties politikoje neturi“, – tvirtina A. Krupavičius.

Arogancija A.Valinskui nepadės

Politologo A.Krupavičiaus nuomone, stiprioji naujojo Seimo pirmininko savybė – komunikaciniai gebėjimai.

„Bet jeigu komunikaciniai gebėjimai peraugs į aroganciją, kurios tendencijų buvo matyti pirmajame prisistatyme Seimui, tai bus tiesiausias kelias į jo, kaip politiko, susikompromitavimą. Arogancija yra pats blogiausias pradedančio politiko patarėjas“, – teigė A.Krupavičius.

Nepaisant visų nesklandumų, A.Krupavičius A.Valinsko debiutą Seimo pirmininko pareigose vertina teigiamai.

„Atrodo, kad šis žmogus sugeba mokytis. Tą rodo jo elgesys Seimo rinkimuose. Iš karto po antrojo rato jis daug kalbėjo su žurnalistais, dalijo interviu, bet po to staiga pasitraukė į šalį ir praktiškai išnyko iš viešos erdvės. Tai gali reikšti daug dalykų. A.Valinskas gana adekvačiai suvokia savo trūkumus. Politikas, kuris sugeba patylėti, sugeba išlaukti, paprastai yra vertinamas kaip protingas politikas“, – reziumavo A.Krupavičius.

Seimo pirmininko rinkimai – politinės brandos ženklas

Politologo Raimundo Lopatos nuomone, šio Seimo pirmininko rinkimai kalba apie Lietuvos politikų brandą.

„Tolimesnę koalicijos ateitį apspręs sugebėjimas bendrauti koalicijos viduje ir sugebėjimas bendrauti su opozicija. Kitaip tariant, sprendimai demokratinėse valstybėse turėtų būti priimami ne pasinaudojus matematine skaičių aritmetika arba, kaip dauguma vadiname, buldozeriniu principu, bet ieškant konsensuso ir kompromiso dėl sprendimo.

Pirmasis balsavimas dėl Seimo pirmininko kėdės tai parodė. Kompromisas buvo pasiektas tos pertraukos metu, kuri skyrė pirmo posėdžio dalį nuo antrosios. Tariamasi buvo, kaip aš suprantu, ne tik tarp koalicijos partnerių, bet ir su opozicija. Rezultatą matėme antrojoje pirmojo posėdžio dalyje. Man atrodo, mūsų politikai pradeda mokytis kalbėti. Pirmas balsavimas vieniems buvo tam tikra pamoka ir apskritai liudija apie mūsų politikų brandą“, – mano R.Lopata.

Pasak R.Lopatos, A.Valinsko pergalė galėtų atrodyti keistoka brandžioje demokratinėje valstybėje, bet ne Lietuvoje, kurioje politika dar nėra iki galo susiformavusi.

„Galbūt kitaip toks dalykas atrodytų brandžios demokratijos kontekste, kur politinė karjera yra įsivaizduojama nuo partinės kuopelės kažkur provincijoje, žmogaus partinės veiklos, lipimu nuo žemesnio laiptelis ant aukštesnio.

A.Valinsko atvejis laužo stereotipus. Studentams, kurie rengiasi pasirinkti politinę karjerą, politikos mokslų institute aiškinami tradiciniai dalykai. Pasirodo, galbūt to nereikia.

Matyt, galima prabudus iš ryto suburti partiją ir laimėti rinkimus be jokios partinės veiklos, tokios, kokią mes ją įsivaizduojame. Dar kartą pakartosiu: mes esame vis dar besiformuojanti demokratija, gali būti visokių staigmenų, bet vakarykštė staigmena rodo, kad politinis gyvenimas brandėja“, – įsitikinęs R.Lopata.