Seimo teisininkai: LRT vadovo atleidimą lengvinančios pataisos galimai neatitinka KT išaiškinimų

Seimo teisininkai: LRT vadovo atleidimą lengvinančios pataisos galimai neatitinka KT išaiškinimų

2025-11-26 18:50

Seimo teisininkai įžvelgia LRT vadovo atleidimą lengvinančių pataisų galimą neatitikimą Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimams bei Europos Sąjungos (ES) reglamentui dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo užtikrinimo.

Seimo teisininkai: LRT vadovo atleidimą lengvinančios pataisos galimai neatitinka KT išaiškinimų
Seimo teisininkai: LRT vadovo atleidimą lengvinančios pataisos galimai neatitinka KT išaiškinimų / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Anot parlamento teisininkų, darytina išvada, kad valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotos pataisos dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo „ne tik galimai nedera su (...) oficialiąja KT doktrina, kurioje itin akcentuojamas LRT institucinio nepriklausomumo principas, tačiau ir prieštarauja tiesiogiai taikomo ES reglamento nuostatoms“.

Tokią išvadą Seimo Teisės departamentas trečiadienį padarė įvertinęs grupės „aušriečių“ ir „valstiečių“ šią savaitę registruotą projektą, pagal kurį LRT vadovas dėl nepasitikėjimo būtų atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė tarybos narių.

Pasak parlamento teisininkų, šiuo pakeitimu būtų atsisakoma nuostatos, kad LRT tarybos pareikštas nepasitikėjimas vadovui turi būti grindžiamas viešuoju interesu, nenustatant jokių kitų objektyvių pagrindų, kuriais taryba remtųsi reikšdama nepasitikėjimą.

„Pažymėtina, kad į LRT generalinio direktoriaus pareigas asmuo skiriamas ne pasitikėjimo pagrindu, kaip tiesiog „patinkantis ir tinkantis“ tarybai. (...) Asmuo skiriamas viešo konkurso būdu, jis turi atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus“, – nurodė teisininkai.

Pasak jų, toks paskyrimas suponuoja ir teisėtą LRT vadovo lūkestį vykdyti pareigas visą kadenciją, o tinkamam funkcijų atlikimui, stabilumo užtikrinimui vadovas „privalo turėti pakankamas nepriklausomumo garantijas“.

Teisės departamentas pabrėžė, kad negali būti keliamas klausimas dėl LRT tarybos prerogatyvos atleisti iš pareigų transliuotojo vadovą, bet „toks atleidimas turi būti grindžiamas aiškiai nustatytais pagrindais, kai vadovai nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų arba kai tolesnis pareigų ėjimas būtų tiesiog nesuderinamas su LRT patikėta misija“.

Anot Teisės departamento, vertinant grupės parlamentarų siūlymą reikia vadovautis dviem KT 2006-ųjų ir 2019-ųjų nutarimais, kuriuose formuluojama visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo konstitucinė doktrina.

Teisininkai taip pat atkreipė dėmesį į pernai ES reglamente įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema.

Reglamente valstybėms narėms įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad visuomeninių žiniasklaidos priemonių vadovo skyrimo ir atleidimo procedūromis būtų siekiama nepriklausomumo.

„Tuo metu sprendimai dėl visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų administracijos vadovo atleidimo iki jų kadencijos pabaigos turi būti tinkamai pagrindžiami, gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, kai asmenys nebeatitinka sąlygų, būtinų jų pareigoms atlikti pagal iš anksto nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus“, – nurodė Teisės departamentas.

Be to, jis atkreipė dėmesį į klaidą įstatymo projekto pavadinime, nes iš tikro siūloma keisti ne 5, o 13 LRT įstatymo straipsnį. Projekto turinyje pakeitimas nurodytas teisingai.

Įstatymo projektą registravusios grupės Seimo „aušriečių“ ir „valstiečių“ teigimu, dėl dabar nustatytos per aukštos dviejų trečdalių balsų kartelės LRT generalinio direktoriaus atleidimas yra neįmanomas. Be to, slaptas balsavimas tarybos narius apsaugotų nuo išorinio spaudimo.

Pokyčius „aušriečių“ vedlys siūlo po neseniai atlikto visuomeninio transliuotojo audito, kurį Seimas pavedė atlikti šios politinės jėgos iniciatyva. Valstybės kontrolės teigimu, didžiausi nustatyti trūkumai yra susiję su paslaugų įsigijimais neskelbiant viešųjų pirkimų, socialinėmis garantijomis, kai dalis darbuotojų dirba pagal autorines sutartis.

Po audito R. Žemaitaitis sakė, kad LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų trauktis iš pareigų. Tuo metu audito rezultatus vertinusi transliuotojo taryba šio klausimo nekėlė.

Šios savaitės pradžioje registruotas pataisas kritikuoja dalis žiniasklaidos, visuomenininkų ir opozicijos. Siūlymui viešai nepritaria ir du LRT tarybos nariai – Deimantas Jastramskis ir Irena Vaišvilaitė.

Be kita ko, kritikai sako, kad pokyčiai yra iš esmės nukreipti prieš dabartinę LRT vadovę.

Kaip skelbė BNS, premjerė Inga Ruginienė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas reiškia palaikymą pakeitimams. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda pataisų nekomentuoja.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų