„Mūsų 17 istorikų rašte mes kritikavome veiksmus, tačiau nereikalavome, kad būtų pašalintas Centro vadovas“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo dr. A. Bubnys, atmesdamas idėją, kad siekė organizuoti perversmą.

„Aš nesutikčiau su tokiu įvardinimu, kaip perversmas, nes tuose mūsų 17 istorikų raštuose, kuriais kreipėmės į Seimą, mes kritikavom buvusio generalinio direktoriaus veiksmus, tačiau mes niekur nereikalavome, kad Centro generalinis direktorius būtų pašalintas iš pareigų“, – teigė A. Bubnys, pridurdamas, kad nors dauguma Centro darbuotojų palaikė buvusį vadovą A. Jakubauską, jų palaikymas nebuvo nukreiptas prieš patį A. Bubnį.

„Nesutinku, kad 61 Centro darbuotojas buvo prieš mane asmeniškai. Ne, jie buvo tiesiog tie, kurie palaikė Adą Jakubauską, o tai nėra vienas ir tas pats“,– kalbėjo kandidatas į LGGRTC vadovo postą.

Mes kritikavom buvusio generalinio direktoriaus veiksmus, tačiau mes niekur nereikalavome, kad Centro generalinis direktorius būtų pašalintas iš pareigų.

Pats kandidatas, iš parlamentarų sulaukęs klausimo dėl praėjusiais metais Lukiškių aikštėje įrengto pliažo, tvirtino, kad tokios idėjos nepalaiko.

„Manau, kad kažkokių dalykų, panašių, kaip pliažas, buvimas Lukiškių aikštėje, valstybinėje, reprezentacinėje, yra netinkamas“,– kalbėjo kandidatas į Genocido centro vadovo pareigas.

Paprašytas įvertinti 1941m. suformuotos laikinosios Vyriausybės veiklą, kandidatas teigė, kad tai yra labai ilga ir sudėtinga diskusija, tačiau jis pats mano, kad Laikinosios Vyriausybės veikloje buvo antisemitinių momentų.

„Laikinosios Vyriausybės veikloje buvo ir tam tikrų antisemitinių momentų ir tą reikia pripažinti“,– teigė A. Bubnys.

Tuo tarpu pati Seimo pirmininkė, teikdama šią kandidatūrą tvirtino, kad šis istorikas turi tvirtą paramą tiek mokslininkų bendruomenėje, tiek pačiame Genocido centre.

„Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame LGGRTC. A. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą, bei nešališkumo ir skaidrumo standartus Genocido centre, bei atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija“,– parlamente teikdama kandidatūrą į LGGRTC generalinio direktoriaus postą, kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen.

Seimas dėl dr. A. Bubnio paskyrimo į LGGRTC vadovo pareigas slaptame balsavime apsispręs kitą ketvirtadienį, balandžio 22 d.

ELTA primena, kad apie tai, jog nuo 2009 m. vienam iš Genocido tyrimo centro departamentų vadovaujantis istorikas A. Bubnys bus siūlomas užimti dar prieš kelias savaites Adui Jakubauskui priklausiusią LGGRTC generalinio direktoriaus kėdę, Seimo vadovė pranešė trečiadienį.

Anksčiau Genocido tyrimo centro vadovo pareigas ėjusį A. Jakubauską Seimas po slapto balsavimo atleido balandžio 1 dieną. Jis iš pareigų buvo atleistas po kelis mėnesius užsitęsusios krizės centro viduje, kai LGGRTC darbuotojai pareiškė nepasitenkinimą jo vadovavimu. Tai, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis, konstatavo ir Seimo valdybos sudaryta parlamentarų darbo grupė.

Įtampas centre taip pat pakurstė tai, kad A. Jakubauskas atleido istorikę Mingailę Jurkutę, kuri LGGRTC vadovybei negailėjo aštrios kritikos. Pasak A. Jakubausko, M. Jurkutė buvo atleista ne už pareikštą kritiką centrui, bet už neteisingos informacijos sklaidą.

Tuo tarpu A. Bubnys Eltai teigė, kad tapęs Genocido tyrimo centro direktoriumi į darbą LGGRTC kviestų grįžti buvusio centro direktoriaus sprendimu atleistą istorikę M. Jurkutę.

Kaip skelbiama LGGRTC puslapyje, svarbiausios A. Bubnio mokslinio darbo kryptys yra lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m., lenkų pogrindis Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, holokaustas Lietuvoje.

Pagal įstatymą LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas.