Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo pritarė siūlymui denonsuoti minimą konvenciją ir toliau svarstys šį klausimą skubos tvarka.

Už šį siūlymą balsavo 99 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė trys Seimo nariai.

Paklaustas apie ketinimus įsigyti kasetinių šaudmenų, krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys sakė, kad galimybės jų pirkti dar nebuvo detaliai analizuotos, bet tai bus daroma netolimoje ateityje.

„Kalbėsimės su sąjungininkais, kalbėsimės su tais, kurie įsigijo, ir greičiausiai jungsimės į bendrus pirkimus su kitomis šalimis“, – Seime sakė R. Pleškys.

Viceministras sakė, kad nuo tada, kai Lietuva tapo konvencijos dalimis, saugumo situacija šalyje iš esmės pablogėjo, pasikeitė grėsmės, o esminiai pokyčiai įvyko Rusijai užpernai užpuolus Ukrainą.

Vyriausybė siūlymui trauktis iš konvencijos pritarė praėjusią savaitę, o prezidentas Gitanas Nausėda parlamentui denonsavimą pateikė pirmadienį.

Pasak Prezidentūros, prisiimti tarptautiniai teisiniai apribojimai apriboja Lietuvos ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą.

R. Pleškys pažymėjo, jog šaudmenys bus naudojami gynybinėms operacijos agresijos prieš Lietuvą atveju.

„Rusijos karas prieš Ukrainą rodo, kad veiksmingai pakeisti kasetinius šaudmenis ir jų gynybinę galią stabdant plataus masto puolimą yra itin sunku. Pakeitus standartinę amuniciją į kasetinę, amunicijos kiekis tam pačiam efektui pasiekti tampa gerokai mažesnis“, – sakė viceministras.

Pasak jos, kasetinių šaudmenų įsigijimas leistų bendras Lietuvos išlaidas amunicijai sumažinti per pusę.

„Kasetiniai šaudmenys yra svarbi priemonė siekiant padidinti gynybos veiksmingumą prieš didelės teritorijos taukinius“, – kalbėjo R. Pleškys.

„Negalėdama turėti šios amunicijos, apmokyti personalo, Lietuva ir jos teritorijoje dislokuoti sąjungininkai riboja savo gynybinius pajėgumus, mažina atgrasymo veiksmingumą, taip suteikdama pranašumą potencialiam agresoriui iš anksto žinoti, kad besiginanti šalis neturi ir negalės panaudoti veiksmingų gynybos priemonių“, – pridūrė jis.

Prezidentūra beveik prieš metus siūlymą pasitraukti iš konvencijos vertino kiek skeptiškiau.

Tuomet, rugpjūtį, prezidento vyriausiasis patarėjas, komunikacijos grupės vadovas Frederikas Jansonas teigė, jog Lietuvos pasitraukimas iš tarptautinio susitarimo sukeltų klausimų tarptautinėje erdvėje.

„Dar prieš pusmetį buvo skeptikų ir Prezidentūroje dėl Lietuvos įvaizdžio. Aš manau, kad ne įvaizdis turi būti svarbiausia, o Lietuvos galimybes“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

R. Pleškys sako, kad pasitraukimas iš konvencijos nepaneigia Lietuvos įsipareigojimų tarptautinės humanitarinės teisės principams.

„Imsimės visų būtinų priemonių, kad sušvelnintume bet kokius galimus kasetinių šaudmenų padarinius. Pavyzdžiui, užtikrinsime kuo greitesnį nesprogusių šaudmenų sunaikinimą po karinės operacijos“, – teigė krašto apsaugos viceministras.

Iš NATO valstybių narių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija šiuo metu yra konvencijos narės.

Joje nedalyvauja Jungtinės Valstijos (JAV), taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai perdavė JAV.