Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSKG) atlikto tyrimo dėl verslo įtakos politikai išvadų prieduose, kuriuose yra kovo mėnesį komitete liudijusio A. Sekmoko atsakymai, buvęs ministras teigė, kad informaciją apie Ignalinos AE ar kitais klausimais ministerijai teikdavo tik Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Santykiai su Valstybės saugumo departamentu klostėsi gana sudėtingai. Kadangi aš iš anksčiau pažinojau generalinį direktorių Povilą Malakauską, tai kažkuriuo metu, dar jam esant generaliniu direktoriumi, buvo parengta pažyma, man atrodo, Vyriausybei, premjerui parengta pažyma, kad, nepatvirtintais duomenimis, aš iš atminties cituoju, Energetikos ministerijoje vedamos derybos, vėl neatsimenu, ar su „Gazpromu“, ar su „Rosatomu“. Kadangi aš Povilą Malakauską pažinojau, aš vyriausybiniu telefonu jam paskambinau, sakau, Povilai, mano žiniomis, jokių tokių derybų nėra ir jų būti negali, kiek aš žinau, bet jeigu jums kyla tokių klausimų, tai skambinkite man tiesiogiai, aš jus apie viską informuosiu. Tai buvo toks, kaip pasakius, pokalbis nei labai malonus, nei piktas, bet tiesiog buvo padaryta pastaba direktoriui“, – dokumente cituojamas A. Sekmokas.

A. Sekmokas sakė kvietęs tuometinius VSD, STT ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus, kad šie dalintųsi informacija dėl Ignalinos AE.

„Tačiau turiu pasakyti, kad toliau informaciją dėl Ignalinos ar kitais klausimais teikdavo tik STT. Deja, VSD tos informacijos neteikė ir kai kilo visi šitie klausimai dėl O. Čiukšio (buvusio IAE vadovo Osvaldo Čiukšio – BNS), dėl „MG Baltico“, lygiai kaip ir klausimai, kai „Rosatomas“ perėmė „Nukemą“, aš prašiau naujo generalinio (VSD – BNS) – Gedimino Grinos, kad iš tikrųjų jie žymiai sustiprintų savo darbus Ignalinos atominėje elektrinėje“, – kalbėjo buvęs energetikos ministras.

Tuo metu Seimo komitete taip pat liudijęs už Ignalinos AE uždarymą atsakingas tuometinis energetikos viceministras Romas Švedas sakė, kad bendradarbiavimas su VSD vyko.

„Taip, matote, čia net negali taip sakyti, mes kartu dirbome su VSD, ta prasme šalia, prie stalo, čia net nėra to informavimo. Vadovų susitikimai, ministro A. Sekmoko ir tuometinio VSD vadovo, man nedalyvaujant, buvo reguliarūs. Aš reguliariai dirbdavau su tuometinio Ekonomikos tyrimo departamento vadovu“, – NSGK posėdyje kalbėjo R. Švedas.

Apie „Rosatom“ atėjimą sužinojo iš žiniasklaidos

A. Sekmokas sako apie tai, jog „Rosatom“ perėmė „Nukem“, sužinojęs iš žiniasklaidos.

„Aš galiu pasakyti, kad patį faktą aš neabejotinai sužinojau iš spaudos. Kažkokio stebėjimo ar kažko kito bent jau aš neatsimenu. Atsimenu, kad tai atėjo iš spaudos. (...) Ir, mano galva, kontroliuoti šito proceso – perėjimo iš vienų rankų į kitas, aš manau, Lietuva neturėjo jokių galimybių. Bet tai yra mano vertinimas“, – sakė jis.

Apie tai, jog „Rosatom“ valdoma atominės energetikos statybos užsienyje milžinė „Atomstrojeksport“ ketina įsigyti Vokietijos energetikos koncerną „Nukem Technologies“, BNS paskelbė 2009 metų rugpjūčio viduryje, kai Rusijos įmonė Konkurencijos tarybai pateikė prašymą sandoriui.

Tuomet A. Sekmokas viešai sakė, jog ministerija toliau „atidžiai stebės“ „Nukem“ veiklą ir kaip ji atitinka Lietuvos interesus. Tuometinis premjeras Andrius Kubilius sakė, kad nepriklausomai nuo savininkų, „Nukem“ turės baigti sutartyje numatytus Ignalinos AE uždarymo projektus.

Leidimą sandoriui Konkurencijos taryba suteikė 2009 metų rugsėjį, o jis užbaigtas tų pačių metų gruodį.

VSD: tarp potencialių „Rosatom“ subrangovų – ir „Mitnija“

NSGK tyrimo išvadų prieduose pateikiamoje išslaptintoje VSD pažymoje rašoma, kad įgyvendindama šimtamilijoninius Ignalinos AE projektus „Rosatom“ ieškojo subrangovų, tarp kurių buvo ir „MG Baltic“ valdoma statybų bendrovė „Mitnija“.

„2012 metų liepą „Atomstrojeksport“ ėmė ieškoti naujų subrangovų, buvo siekiama pritraukti licencijuotas įmones, net ir tuomet, kai sutartys galėjo būti finansiškai nepalankios. „Atomstrojeksport“ vadovybei buvo svarbi ne tik IAE projektų kaina, bet ir terminai, kadangi prastovos didino projektų kaštus“, – rašoma VSD dokumente.

Pasak jo, 2012 metų rugpjūtį „Atomstrojeksport“ susitarė su Visagino įmone „Vilstata“, tapusia projektų B1 ir B2 subrangove, tačiau buvo tęsiamos konsultacijos ir su kitomis statybų bendrovėmis, įskaitant ir „MG Baltic“ įmonę „Mitnija“.

VSD duomenimis, „Nukem“ interesams atstovaujantis buvęs KGB karininkas Kęstutis Puidokas palaikė aktyvius ryšius su „MG Baltic“ atstovais.

„2009 metų rugsėjį K. Puidokas susitiko su „MG Baltic“ prezidentu D. Mockumi ir aptarė „Mitnijos“ galimybes dalyvauti Ignalinos AE uždaryme. (...) „MG Baltic“ vadovai, siekdami „Mitnijai“ palankių sprendimų konkursuose, bandė daryti įtaką Ignalinos AE viešųjų pirkimų komisijai, veikdami per jiems palankius politikus“, – teigia VSD.

Saugumo teigimu, šiuose procesuose tarpininkavo ar kitaip dalyvavo buvę koncerno „MG Baltic“ viceprezidentai Romanas Raulynaitis, Raimondas Kurlianskis, Rolandas Vingilis, žurnalistas Tomas Dapkus ir „Mitnijos“ vadovas Julius Gendvilis.

Vokietijos įmonių „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumas įgyvendina du Ignalinos AE uždarymo projektus – baigia statyti 190 mln. eurų vertės panaudoto branduolinio kuro saugyklą bei 123 mln. eurų vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklą.

„MG Baltic“ bandymai daryti įtaką

A. Sekmokas Seimo komitete teigė iš STT gavęs informacijos, jog koncernas „MG Baltic“ bando daryti įtaką Ignalinos AE uždarymui.

„Ta informacija buvo tokia, kad viceprezidentas R. Raulynaitis važiavo į Ignaliną, lankėsi šitame objekte. Lankėsi ne vienas, o su viena iš „MG Baltic“ darbuotojų. Aš dabar pavardės neatsimenu, mergautinė pavardė. Būtent lankėsi pas O. Čiukšį (buvusį IAE vadovą Osvaldą Čiukšį – BNS)“, – pasakojo buvęs energetikos ministras.

Jo teigimu, mergina po kelių savaičių pradėjo dirbti Ignalinos AE.

„Kiek mane žodžiu informavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, tai buvo susiję su „MG Baltic“ grupei priklausančios statybų bendrovės interesais. Ta statybų bendrovė „Mitnija“, su „Mitnijos“ interesais. (...) Man atrodo, kad ji ar buvo priimta į pareigas, ar su viešaisiais pirkimais, negaliu tiksliai pasakyti, bet aiškiai buvo susijusi su pirkimais. Mano nustebimui – praėjus mėnesiui ar daugiau laiko, ji buvo atleista“, – kalbėjo A. Sekmokas.

Buvęs ministras teigė po to atsitiktinai susitikęs su R. Raulynaičiu ir „MG Baltic“ vadovu D. Mockumi ir iš jų sulaukęs klausimų dėl atleistos Ignalinos AE darbuotojos.

„Prezidentūroje vyko kažkoks renginys, galbūt Lietuvos ambasadorių užsienyje pristatymas apie verslo galimybes ir panašiai, ten buvo gana daug susirinkę žmonių. Pertraukos metu prie manęs staiga priėjo tas pats R. Raulinaitis ir D. Mockus – „MG Baltic“ vadovas ir abu taip vėlgi lygiai taip pat labai pasitikinčiai, galbūt ir įžūliai, kodėl aš taip elgiuosi, kodėl aš juos ar jų kompaniją skriaudžiu, ar panašiai. Pažodžiui aš to neatsimenu. Aš sakyčiau, tai buvo dar įžūlesnis kreipimasis. Aš nieko neatsakiau, nieko į tai nereagavau, bet tai buvo aiškus spaudimo bandymas, kad jie galėtų vienaip ar kitaip dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo reikaluose“, – prisiminė A. Sekmokas, vėliau pridūręs, kad tai buvo vienintelis jo  susitikimas su D. Mockumi.

„Rosatom“ interesai Lietuvoje

Šią savaitę patvirtintose NSGK tyrimo išvadose teigiama, kad „Rosatom“ veikla remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu, jos tikslas yra dominuoti regiono energetikos sektoriuje, o tai nesuderinama su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Konstatuota, kad ir „Rosatom“, ir koncerno „MG Baltic“ interesai IAE uždarymo procese sutampa. Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti uždarymo procesą.

Komitetas nurodė turintis duomenų, kad „Rosatom“ per savo bendrovę „Nukem“ aktyviai rengiasi dalyvauti naujuose didelės apimties Ignalinos AE uždarymo projektų konkursuose.

Seimo teisės aktų bazėje penktadienio popietę buvo registruota parlamentinį tyrimą dėl verslo poveikio politikai atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada, kartu su ja - kelios dešimtys priedų. Tai Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos išslaptinta komitetui teikta informacija, taip pat ministerijų raštai, liudijimų protokolai.