Įžvelgia diskriminaciją

Vienoje „Facebook“ grupėje mergina paviešino savo ir „IKI Velomaratono“ organizatorių susirašinėjimą, kuriame ji teiraujasi, kaip užsiregistruoti į 100 kilometrų trasą. Tačiau gautas organizatorių atsakymas ją pribloškė – merginai pasiūlyta važiuoti 50 kilometrų trasoje, mat rinktis 100 kilometrų trasą turi teisę tik vyrai: „Deja, pagal renginio konceptą ir nuostatus moterims 100 kilometrų distancija negalima“, – teigė jie.

„Šioje situacijoje tiesiog siųsti ekrano nuotrauką lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai? Gal kas paguidintų (paaiškintų – aut. past.)? Ačiū“, – savo įraše skelbė mergina.

„Facebook“ nuotr.

Po šiuo įrašu pasipylė komentarai: „Įdomu, ar renginio konceptas yra tiesiog old school diskriminacija?“, „net žandikaulis atvipo“, – rašė moterys.

Portalui kauno.diena.lt susiekus su įrašo autore, ši liejo apmaudą, mat maratonui ketino ruoštis ir dalyvauti kartu su draugėmis.

„Kelios mano draugės įveikia 100 kilometrų atstumus, tad nusprendžiau, jog iki maratono pasiruoščiau ir aš, ir pasiūlyčiau visoms kartu dalyvauti. Pamačiusi, kad 100 kilometrų pasirinkimo moterims nėra, nusprendžiau jiems parašyti, nes tikrai maniau, kad tai klaida. Juk atskiros trasos nereikia, paleidi skirtingais laikais ir tiek“, – pasakojo ji ir teigė nesuprantanti tokio organizatorių sprendimo.

Pamačiusi, jog 100 kilometrų pasirinkimo moterims nėra, nusprendžiau jiems parašyti, nes tikrai maniau, jog tai yra klaida.

Kritiką atmeta

Susiekus su „IKI Velomaratono“ atstovais, šie teigė, kad taisyklėse – jokios diskriminacijos nėra, mat „IKI Velomaratono“ sportinio važiavimo nuostatai sudaromi remiantis Lietuvos dviračių sporto federacijos ir Tarptautinės dviračių sporto federacijos sąjungos varžybų praktikomis.

Anot „IKI Velomaratono“ komunikacijos specialistės Gerdos Vaičiūnaitės, priklausomai nuo dalyvių grupių, dviratininkų minami atstumai gali varijuoti.  

„Skirtingos amžiaus bei lyties grupės gali važiuoti tokio pat arba skirtingo ilgio trasomis. Pavyzdžiui, Olimpinėse žaidynėse dviračių plento lenktynėse dviratininkai važiuoja 44,2 km, dviratininkės 22,1 km. „IKI Velomaratono“ dalyvės gali pasirinkti važiuoti CRAMO Sport (50 km) arba mėgėjų (10, 20 arba 30 km) grupėse“.

G. Vaičiūnaitė teigė, kad vis dėlto buvo nuspręsta neleisti moterims važiuoti 100 kilometrų trasoje, kadangi moterys daugiau nei 50 kilometrų važiuoti nenori pačios: „Iki šiol iš moterų dviratininkių nebuvome gavę pageidavimų varžytis ilgesnėje nei 50 km trasoje“, o ir apskritai moterys daug rečiau dalyvauja velomaratonuose: „Be to, statistika rodo, kad, pavyzdžiui, 2020 m. „IKI Velomaratono“ Sport trasoje važiuoti registravosi 102 dviratininkai (50 ir 100 km) ir 43 dviratininkės (50 km)“, – komentavo atstovė ryšiams su visuomene.

Organizatorių nuotr.

„Dar kartą primenu, kad, nors ir „IKI Velomaratonas“ yra privatus renginys, organizuodami sportinius važiavimus, remiamės Lietuvos ir pasaulio sporto dviračių federacijų varžybų nuostatais“, – teigė ji.

Vis dėlto organizatoriai pažadėjo atsižvelgti į iškilusius klausimus – esą po renginio bus vykdoma apklausa dėl poreikio kitais metais papildomai organizuoti 100 kilometrų trasą ir moterims: „Tikimės, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų aktyvumo sporte mažės ir ateityje atsiras poreikis įtraukti ilgesnio atstumo moterų sportininkių važiavimą. Siekdami didesnio įtraukimo, po renginio apklausime šių metų dalyvius dėl poreikio ateinančiais metais papildomai organizuoti moterų 100 km ilgio važiavimą“, – rašė G. Vaičiūnaitė.

Paslaugų tiekėjas turi užtikrinti lygias teises

Ką apie šį atvejį mano Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba? Anot atstovės ryšiams su visuomene Izabelės Švaraitės, tam, kad būtų galima pasakyti, ar tokios „IKI Velomaratono“ taisyklės diskriminuoja moteris, ar ne, reikia atlikti išsamų tyrimą.

„Pagal Sporto įstatymą, atskiros sporto varžybos vyrams, moterims, žmonėms su negalia, sporto varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus sporto varžybose ribojimas nelaikomi lygiateisiškumo pažeidimu. Norėtume atkreipti dėmesį, kad skirtingos apmokėjimo ir trasos ilgio sąlygos skiriasi ir pagal amžių. Norint nustatyti, ar šiomis sąlygomis diskriminuojamos moterys ir asmenys dėl savo amžiaus, privalu atlikti tyrimą dėl galimo lygių galimybių pažeidimo“,  – sakė I. Švaraitė.

Vis dėlto „IKI Velomaratonas“, anot I. Švaraitės, traktuojamas kaip paslauga, o paslaugų teikėjas turi užtikrinti lygias teises: „Paslaugų teikėjas privalo taikyti vienodas paslaugų įsigijimo ar naudojimo sąlygas nepaisant asmenų lyties, amžiaus ir kitų Lygių galimybių įstatyme išvardytų požymių. Skirtingos konkursų sąlygos gali būti pateisinamos, jei lengvatomis ar apribojimais siekiama teisėto tikslo, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Tikslas turi būti pagrįstas, o priemonės proporcingos ir nepadarančios reikšmingos žalos“, – kalbėjo ji.

Lygių teisių kontrolieriai taip pat patarė moterims pateikti skundą ir išsamiai aprašyti, kaip buvo apribotos jų galimybės dalyvauti lenktynėse.