Prabilti, kai patiri smurtą, reikia daug drąsos. Ypač jei nusikaltimas – seksualinis.
„Dabar tik atsigręžusi atgal supratau daug ką ir matau daug ką kitaip. Supratau, kad dažni lytiniai santykiai buvo tik jo tenkinimas. Greičiausiai vyras žiūrėdavo pornografiją ir taip susijaudindavo. Ne visada jam naktį viskas pavykdavo, tad žadindavo porą kartų per naktį“, – savo istoriją pasakojo Loreta.
Viešai prabilusi Loreta išnaudojimą patyrė 15 metų trukusioje santuokoje.
„Vis tikėjausi, kad kažkada baigsis. Na, žinote, yra tas – kad vyrams reikia, tai myli, ir tiesiog, kad ne kažkur tenkintųsi, turi žmona visa tai atlikti“, – teigė moteris.
Situacija tik blogėjo – vyras pradėjo naudoti fizinę jėgą.
„Kai buvau darbe, kabinete užsirakinau ir pamiegojau 15 minučių, nes buvau tiesiog žiauriai pervargusi“, – sakė Loreta.
Jos liudijimas viešai nuskambėjo balandį vykusioje konferencijoje, tačiau situacija – tipinė. Moteris kreiptis pagalbos delsė, jautė gėdą. Ir tokių kaip Loreta Lietuvoje – ne viena.
„Atvejų daugėja. Pernai turėjome 324 nukentėjusias nuo seksualinių nusikaltimų, šiemet tas skaičius iki metų pabaigos bus panašus. Lyginant su ankstesniais metais, matyti šioks toks didėjimas“, – informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
„Tai nėra bloga žinia – tai žinia, kad pasitiki nevyriausybinėmis organizacijomis“, – pridūrė viceministrė Rita Grigalienė.
Tačiau keli šimtai – tik oficialūs skaičiai. Atvejų gali būti gerokai daugiau.
„Europos lyčių lygybės institutas 2024 metais atliko tyrimą – kas ketvirta moteris Lietuvoje patiria seksualinį ar fizinį smurtą“, – sakė „Prabilk“ centro vadovė Dalia Puidokienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kur moterys nukenčia dažniausiai ir kokie tai atvejai?
„Daugiausia prievartos patiriama artimoje aplinkoje“, – pabrėžė D. Puidokienė.
„Dažniausiai nukenčiama privačiose erdvėse – susipažinus su žmonėmis, kurių anksčiau nepažinojo, arba artimoje aplinkoje“, – pridūrė R. Matonis.
Visgi specialistai kalba ir apie pasilinksminimo vietas.
„Ateina tikrai jaunos merginos ir paauglės ir sako – turėjome vakarėlį. Kalbame apie išprievartavimo narkotikus“, – pasakojo D. Puidokienė.
„Esame turėję nukentėjusių ir vyrų – jie dažniau būna apvogti. Sistema dėl prievartos narkotikų neveikia – neturime poįstatyminių aktų, neturime reikiamų testų“, – sakė „Ribologijos“ vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Pasitaiko ir atvejų, kai moterys nukenčia net darbovietėse.
„Žinau tokių atvejų, kada darbe kolegos ar bendradarbiai išprievartauja. Verslo organizacijos, institucijos, kur pernelyg daug nerimo, kur niekas nepadeda jo įveikti – ir taip būna nukreipiama į prievartą“ – sakė D. Puidokienė.
Centras „Prabilk“ tapo pirmuoju specializuotu centru Lietuvoje. Čia aukoms ir jų artimiesiems suteikiama konfidenciali, nemokama emocinė pagalba. Tačiau kaip bendrai veikia institucijos, įvykus nusikaltimui?
„Sistema yra, bet ji veikia nepakankamai“, – pripažįsta R. Grigalienė.
Ir patys valdininkai sako – tvarka gražiai atrodo tik popieriuje, tarp institucijų trūksta bendradarbiavimo.
„Toje grandyje nuo ligoninės iki KPC matome, kad neateina visa informacija“, – kalbėjo viceministrė.
Trūkumų – daugiau
„Dėl konfidencialumo užtikrinimo. Atrodo paprastas dalykas – atskira patalpa turėtų būti. Kitąmet važiuosime po ligonines ir žiūrėsime, noriu pati įsitikinti“, – teigė R. Grigalienė.
„Ligoninių duomenimis, labai mažam nukentėjusiųjų procentui reikalinga gydymo pagalba, dar mažiau – stacionarinė. Tokių praktiškai nėra“, – sakė SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Zelbienė.
Dabar nukentėjusioms pagalba teikiama penkiose pagrindinėse ligoninėse, Vilniuje – Santaros klinikose.
„Tokiu atveju policija atveža“, – aiškino I. Zelbienė.
Atliekama tyrimų serija
„Jeigu moteris vaisingo amžiaus – suteikiama skubioji kontracepcija“, – teigė I. Zelbienė.
Šiuo metu pagalba priklauso nuo to, ar žmogus nukentėjo artimoje aplinkoje, ar viešoje vietoje. Pokyčiai žadami nuo 2027 metų – pagalba bus suvienodinta, veiks vieno langelio principu.
„Bus tik specializuoti kompleksinės pagalbos centrai“, – aiškino R. Grigalienė.
O kaip dėl smurtautojų – ar pavyksta nustatyti visus?
„Ištyrimas yra pakankamai aukštas – beveik visi nusikaltimai ištiriami. O dėl prievartos narkotikų – tai priklauso nuo gautos medžiagos ir kreipimosi greičio“, – sakė R. Matonis.
Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, per šešerius metus tendencija kaltinti smurtą patyrusias moteris beveik nepakito.
Beveik pusė apklaustųjų mano, kad moterys – kaltindamos vyrus dėl seksualinio smurto – esą linkusios „sutirštinti spalvas“. Taip dažniausiai galvoja vyresni vyrai.
(be temos)