„Išėjau į pensiją prieš metus ir esu labai patenkinta. Dirbti nenoriu, nes didelė šeima, turiu veiklos ir čia, ir namuose, ir daržą turiu, šešis anūkus – ir didelius, ir mažus. Nežinau, man tai labai gerai pensijoje“, – džiaugėsi aktyvia kasdienybe senjorė Galina.

Galina sako pagaliau gyvenanti tik dėl savęs – ne dėl darbo, ne dėl buities. Jos – nė varu į darbą nenuvarysi, priešingai nei Janės, kuri po penkiolikos metų pensijoje grįžo dirbti. „Aš galvojau, na, kodėl nepabandžius? Pabandžiau dirbti ir dirbu. Dirbu pusmetį ir kol visi bus patenkinti mano darbu, tai aš dirbsiu, jeigu atsiras kažkokių nepatenkintų, ar ką, tai aš visada galiu grįžti į savo ramią pensiją!“ – juokėsi Janė.

„O ką draugai sako? Taigi jūs pensijoje, kam jums tas darbas?“ – smalsavo žurnalistė. „Kai kurios mano draugės sakė, na, kam tu čia prasidėjai su tuo darbu, ar tu nepragyveni? Aš pragyvenu! Tiesiog taip atsitiko. Labai nesureikšminu, aš dirbu ar nedirbu“, – patikino Janė.  „Ar smagu eiti į darbą?“ – klausė žurnalistė. „Kol kas nesunku, taip pasakysiu. Aš nueinu, bendrauju su klientais“, – sakė senjorė.

Janė daug bendradarbių neturi, bet jei ir ko nežino, visada drąsiai pasiklausia. Būtent nesibaiminti, kad kažko nežinai, turėtų išmokti ir kiti senjorai. Kai baisu, kad kažko nemokėsi, lieki užsidaręs namuose.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Statistika rodo – net aštuoni iš dešimties lietuvių mano, kad vyresnių žmonių diskriminacija yra paplitusi problema. Tačiau Galina skaičiams kiek prieštarauja: „Stebina, nes aš manau, kad viskas priklauso nuo žmogaus – kas ieško, tas ir randa.“ Ir darbą ji rastų, jei tik norėtų, tikino ji.

Tačiau taip mano ne visi senjorai. „Dabar jau kažkaip jėgų nebūtų dirbti, nebent dvi tris valandas kažkokį nesunkų darbą“, – sakė Salomėja. Be to, ji mano, kad net jei ir jėgų būtų, vargiai įsilietų į darbo rinką. „Tikrai nesusirasčiau, nes dabar daug kas ir nuo 50–55 metų sunkokai darbą randa, jeigu reikia keisti. Daug kas išeina, kiek žinau, ir į išankstinę pensiją, nes negali darbo susirasti. Va taip yra. O kiek yra tų privačių įmonių? Jos tikrai nesiskaito su žmonėmis. Aš kai buhaltere dirbau, kiek nervų sugadino... Privačios įmonės visai nesiskaito, ypač mažesnės. Jie nori jaunimo, kurie anglų kalbą moka, bet ir jie turi būti kažką baigę, turėti patirties“, – dėstė savo patirtį Salomėja.

Rugsėjį atliktos apklausos duomenimis 50 ir 59 metų amžiaus asmenų grupėje 51 proc. apklaustųjų teigė susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus. Tiek pat jų sakė buvę tokios situacijos liudininkais. O į vyresnius diskriminuojančiai žiūri daugiausia jaunimas.

„Išsiskiria skirtingų amžiaus grupių nuomonės ir nuostatos. Pavyzdžiui, jauni žmonės turi daugiau nuostatų ir visokių stereotipų, susijusių su vyresniais žmonėmis. Jie yra linkę palaikyti tokius stereotipus, kad, na, vyresni žmonės išsigalvoja sveikatos problemas arba kad jie galbūt be reikalo eina į polikliniką, kad kelia pavojų keliuose. Tokios nuostatos gajausios yra tarp jauniausių apklausos dalyvių“, – apklausos rezultatus apžvelgė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.

Ir nors absoliuti dauguma lietuvių sako, kad būtų patenkinti, jei kolega būtų daug vyresnis žmogus, svarstydami, ar amžius gali turėti neigiamą įtaką darbo rinkoje, apklaustieji sakė, kad amžius tikrai keltų pavojų.

„Iš praktikos matome, kad diskriminacinių skelbimų, kuriuose amžius yra pabrėžiamas kaip geroji savybė, vis dar yra. Taip pat iš konsultacijų, kai žmonės skambina ir kalbasi su mumis, matome, kad jie vis dėlto jaučia tą diskriminaciją, ypač tie, kurie yra priešpensinio amžiaus. Pavyzdžiui, skambina moterys iš švietimo srities, sako, kad yra planuojama kažkokia restruktūrizacija ir kad jos jaučia grėsmę, kad jas atleis ir pan. Tačiau, ką ir apklausoje pamatėme, kad, viena vertus, žmonėms tarsi nėra skirtumo, ar kolega vyresni, ar ne, kita vertus, kai klausiame, pavyzdžiui, kaip jūs manote, ar amžius gali būti trūkumas, jei darbinasi du žmonės vienodos kompetencijos, bet skirtingo amžiaus, tai žmonės linkę manyti, kad amžius nusvers kandidato nenaudai“, – realiomis situacijomis dalijosi M. Jurkutė.