Seimas neleido medžioklėje naudoti naktinių taikiklių. Už atitinkamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas ketvirtadienį per priėmimą balsavo 39 Seimo nariai, bet 38 buvo prieš ir 13 susilaikė.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas siūlė priimti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas. Jis argumentavo, kad pakeitimai reikalingi norint užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui.

Tuo metu prieš pataisas protestuojantys laukinių gyvūnų gynėjai sakė, jog naktiniai taikikliai nesuderinami su medžioklės etika. Prieš pataisas balsuoti raginę parlamentarai taip pat sakė šitaip medžiotojus tiesiog norint sau pasilengvinti medžioklę.

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas pasisakydamas prieš naktinio matymo prietaisus medžioklėje siūlė svarstyti ekonominio medžiotojų skatinimo variantus.

„Afrikinio kiaulų maro problema tikrai yra iššūkis, ir, esu įsitikinęs, kad puikūs Lietuvos medžiotojų būreliai visoje Lietuvoje užsiimantys bandų reguliavimo veikla sugebės šitą veiklą padaryti, kaip reikalauja Maisto ir veterinarijos tarnyba, sureguliuos šernų bandas. Tikrai sėkmės linkiu medžiotojams, esant reikalui tikrai gal reikia peržiūrėti kompensacijas už nušautus šernus, ir tokiais ekonominiais metodais spręsti,o ne tokiais - taikyti naktinio matymo prietaisus, kuriems nepritaria pati medžiotojų ir žvejų organizacijų vadovybė“, - kalbėjo liberalas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, aktyvus medžiotojas Bronius Bradauskas tuo tarpu tvirtino, jog ankstesnis draugijos sprendimas reaguojant į kiaulių maro plitimą buvo pakeistas.

„Tamsta esate teisus, Medžiotojų ir žvejų draugija buvo priėmusi tokią nuostatą, kad nenaudoti naktinio metymo taikiklių, tai buvo pernai, bet mes turime suprasti, kad gyvenimas pernykščiais metais nesustojo. Jei nebūtų reikalaujama iš Medžiotojų ir žvejų draugijos iki 2017 metų sumažinti šernų skaičių, mes ir laikytumėmės tos nuostatos, kurią priėmėme pernai metais. Bet šiemet mes priėmėme kitą nuostatą - pamatę, kad valstybės mastu mes neįveiksime situacijos, kaip reikalauja valstybinė ekstremalių situacijų valdymo komisija. Todėl Medžiotojų ir žvejų draugija tarybos posėdyje pakeitė savo sprendimą ir priėmė nutarimą pritarti naktinio matymo taikikliams“, - kalbėjo B.Bradauskas.

Jis taip pat tvirtino, jog šernų populiacijos suvaldymas, taigi ir naktinių taikiklių įteisinimas, jau esantis nebe medžiotojų, o valstybės svarbos klausimas. „Jei jums kam nerūpi valstybė - prašau. Medžiotojai ir taip pasišvenčia, po kelias dienas kiekvieną naktį sėdi miškuose, pamėginkite jūs naktį pasėdėti per šalčius“, - sakė socialdemokratas.

„Paklausius B.Bradausko atrodo, kad Broniui dar ir pinigus reikėtų mokėti už tai, kad jis medžioklėje savo medžioklės instinktus tenkina. Bet Lietuvoje turime apie 100 tūkst. šernų ir apie 30 tūkst. medžiotojų, tai kur problema, 30 tūkst. medžiotojų negali sumažinti šerų iki pusės? Būtinai reikia žaisliukų, kurie iš tikrųjų pastato medžiotoją į žymiai labiau privilegijuotą poziciją, palyginti su laukiniu žvėriu“, - replikavo Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Darbo partijos atstovas Saulius Bucevičius tuo tarpu sakė, kad sureguliuoti šernų populiaciją prašo ūkininkai. „Mes ne kartą esame kalbėję ir ne vieną laišką gavę iš kiaulių augintojų, kiaulių maro kontekste mažinant populiaciją mes turime leisti naktinę optiką įteisinti. Ne vienas prašymas buvo iš kiaulių augintojų, mes jų negalime negirdėti, matant, kaip šernų populiacija didėja, o medžiotojai jų nesumedžioja, net Europos Komisija negali pateikti alternatyvių pasiūlymų mums“, - sakė S.Bucevičius.

Reguliuoti šernų populiaciją dėl afrikinio kiaulių maro pasiūlė ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Veterinarai rekomenduoja, kad iki kitų metų balandžio 15 dienos viename medžioklės  ploto vieneto kvadratiniame kilometre būtų ne daugiau kaip 0,5 šerno. Jie taip pat siūlė leisti šernams medžioti naudoti naktinio matymo prietaisus ir taikiklius.

Šiuo metu ES naktinius taikiklius medžioklėje leidžiama naudoti trijose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ir kaimyninėje Latvijoje.

Šernai nešioja afrikinio kiaulių maro užkratą, o šis patenka į nedideliuos ūkius ir pradeda plisti tarp kiaulių augintojų. Lietuvoje šiemet nustatyti 78 afrikinio kiaulių maro židiniai su šernais ir 12 - kiaulių.