Aiškėja, kad Lietuvos žydų asociacija Izraelyje interneto svetainėje naudoja nuotrauką – klastotę, juodinančią mūsų šalies partizanus.

Kreipėsi į prokuratūrą

Vieni žydai už savo tautiečių išgelbėjimą karo metais nuo mirties Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo bei Pasaulio teisuolių vardus suteikė beveik 1800 Lietuvos gyventojų. Kiti žydai (Lietuvos žydų asociacija Izraelyje) prieš keliolika metų paskleidė po pasaulį baisią pasaką apie tūkstančius lietuvių – žydų žudikų. Joje panaudoti ir tikri, ir melagingi, ir nepatikrinti faktai apie mūsų tautiečius, tarp kurių gausu iškilių asmenybių. Tarp tūkstančių pavardžių, skelbiamų šios asociacijos interneto svetainėje, gausa išsiskiria kauniečiai – 1193 pavardės.

Sąraše – ir garsūs kovotojai už Lietuvos laisvę: Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis, viena iškiliausių partizaninio karo asmenybių Juozas Lukša-Daumantas, kurio nuotraukos partizano uniforma pateiktos net tris kartus. Be to, jis kaltinamas dalyvavęs kruvinuose "Lietūkio" garažo įvykiuose. Atrodo, Lietuvos žydų asociacija Izraelyje šiai asmenybei skyrė ypatingą dėmesį.

Grupė Seimo narių kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamosios atsakomybės už Lietuvai nusipelniusių asmenų atminimo paniekinimą Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje interneto svetainėje.

Kaune tuo metu nebuvo

Antanas Lukša, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas, apie savo brolio, J.Lukšos-Daumanto, atminimo paniekinimą sužinojo praėjusių metų pradžioje. Iš karto kreipėsi į Kauno miesto Centro policijos komisariatą, prašydamas išaiškinti asmenis, siekiančius diskredituoti visą Lietuvos partizaninį judėjimą. Buvo pradėta baudžiamoji byla, tačiau ir praėjus pusantrų metų A.Lukša dar nėra gavęs jokio pranešimo apie bylos eigą.

Pernai pavasarį A.Lukša ir J.Lukšos našlė Nijolė Lietuvos žydų asociacijai Izraelyje išsiuntė registruotą laišką, kuriame pateikė faktus, paneigiančius kaltinimus broliui, tačiau vietoj atsakymo gavo tik pašto pranešimą, kad laiškas įteiktas. "Laiške asociacijos vadovui Josephui A.Melamedui rašiau, kad mano brolis jokiu būdu negalėjo dalyvauti "Lietūkio" garaže 1941 m. birželio 27 d. vykusiose žydų žudynėse. Mat Juozą, suimtą už antitarybinę veiklą ir pasodintą į Sunkiųjų darbų kalėjimą 1941-ųjų pavasarį, tų pačių metų birželio 23-iąją išsivadavusį iš šio kalėjimo, pasitikau miesto centre, – prisiminė A.Lukša. – Pailsėję kelias valandas išėjome pėsti į tėviškę – Marijampolės apskrities Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaimą. Kai pėsčiomis sukorę apie 20 kilometrų įžengėme į savo gimtąją sodybą, mus prie šulinio pasitiko mama. Čia, sodyboje, mes praleidome apie mėnesį, kol Juozas buvo iškviestas į Vytauto Didžiojo universitetą, kur studijavo architektūrą."

Rūpėjo pasiekti namus

A.Lukšos pasakojimą patvirtina ir Lukšų gimtinės kaimynystėje gyvenęs Algis Tutlys – brolių Lukšų sesers Marijos sūnus. "1941-aisiais buvau Veiverių gimnazijos gimnazistas, gerai prisimenu to meto įvykius. Žinojau, kad dėdė Juozas, kaip aktyvus studentas ateitininkas, pavasarį buvo suimtas ir pasodintas į kalėjimą Kaune, o birželio 23 ar 24 d., kai išsilaisvino iš kalėjimo, grįžo su broliu Antanu į tėviškę. Kadangi mūsų tėviškės buvo greta – susisiekė laukais, gerai prisimenu džiaugsmą išvydus dėdę Juozą. Grįžęs jis apie mėnesį gydėsi ir ilsėjosi namuose. Tad jis tikrai negalėjo dalyvauti birželio 27-ąją Kaune, "Lietūkio" garažo įvykiuose žudynėse", – tvirtino A.Tutlys, dabar gyvenantis Alytuje.

Vilnietis Gediminas Ruzgys su J.Lukša-Daumantu kartu studijavo VDU, buvo vieni Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) organizatorių. Tad neatsitiktinai okupacinė rusų valdžia 1941 m. pavasarį juos abu ir suėmė. Kalėjime jiedu sulaukė karo pradžios ir Birželio sukilimo. "Prasidėjus karui, naktį kilo nesuprantamas bruzdesys. Kadangi aš, buvęs karininkas ir skautas, mokėjau Morzės abėcėlę, stuksendamas į kameros sienas, už kurių taip pat buvo mokančiųjų šią abėcėlę, sužinojau, kad NKVD iš kalėjimo pradeda vežti pirmojo aukšto kalinius. Auštant viskas aprimo. Paaiškėjo, kad kalėjime sargybos neliko, vartai atidaryti. Likę neišvežti kaliniai stengėsi ištrūkti į laisvę, bet tai padaryti buvo sunku – kamerose nebuvo jokių baldų, miegojome ant grindų. Vienoje kameroje kaliniai nukabino radiatorių ir juo išlaužė duris. Taip buvo išlaisvinti visi likę neišvežti kaliniai. Tarp jų buvo ir J.Lukša, – pasakoja G.Ruzgys. – Su Juozu susitikau kalėjimo kieme. Buvo rytas, sukilimas prasidėjęs. Gatvėje pamatėme minias žmonių švytinčiais, kaip vėliau Sąjūdžio laikais, veidais, tačiau mums, buvusiems kaliniams, rūpėjo kuo greičiau parsigauti į namus, sprukti kuo toliau nuo kalėjimo. Juozas su manim atsisveikino, pasakęs, kad skubės pas brolį, į kitą Nemuno pusę. Galvą guldau, kad Juozas nedalyvavo "Lietūkio" garažo įvykiuose. Jam, kaip ir man, rūpėjo kuo greičiau sugrįžti į namus."

Aukštas blondinas – vokietis?

Išeivių iš Lietuvos žydų asociacijos interneto svetainėje po J.Lukšos-Daumanto partizano uniforma nuotrauka prierašas skelbia: "žiaurus sadistas". Gretimoje nuotraukoje, pasaulyje žinomoje kaip "aukštas blondinas", J.Lukša-Daumantas su metaliniu laužtuvu rankose esą pozuoja prie žydų lavonų "Lietūkio" garažo kieme. Parašas po ja skelbia, kad jis (suprask – J.Lukša-Daumantas) yra 68 žydų žudynių "Lietūkio" garaže herojus.

Ši vokiečių fotografo Vilhelmo Gunsiliaus nuotrauka sukėlė įtarimų Vilniaus universiteto dėstytojai Irenai Tumavičiūtei, besidominčiai "Lietūkio" garažo įvykiais ir apskritai klastotėmis, kuriomis siekiama juodinti lietuvių tautą. I.Tumavičiūtė iškėlė hipotezę, kad šioje V.Gunsiliaus nuotraukoje gali būti Joachimas Hamannas – vokiečių operatyvinės A grupės šturmfiureris. I.Tumavičiūtė kreipėsi į fotografijos istorijos tyrinėtoją Stanislovą Žvirgždą, kuris nustatė, kad ši, kaip ir dalis kitų "Lietūkio" garažo nuotraukų, yra šiurkšti klastotė. Tyrinėtojas patvirtino I.Tumavičiūtės įtarimą, kad aukštas blondinas nuotraukoje – tai J.Hamannas.

Anot A.Lukšos, sveiku protu nesuvokiama, kodėl aukšto ūgio šviesiaplaukį žudiką žydai atkakliai vadina J.Lukša-Daumantu, kuris buvo neaukštas šatenas. Tačiau yra žinoma, kad naciai tokiu būdu – klastodami nuotraukas ir įvykius (taip elgėsi ir rusų okupantai) – kūrė "neginčijamus faktus", kad galėtų apjuodinti ištisas tautas, įdiegti joms nevisavertiškumo kompleksą.

Skaudu, kad šia patirtimi naudojasi ir Lietuvos žydų asociacija Izraelyje. Dvigubai skaudžiau todėl, kad J.Lukšos-Daumanto žmonos Nijolės Bražėnaitės motinai, Konstancijai Bražėnienei, žydai suteikė Pasaulio tautų teisuolės vardą už žydų gelbėjimą. Artimi Lukšų giminaičiai karo metais išgelbėjo septynių asmenų žydų šeimą nuo tikros pražūties.

Tikrasis tikslas – turtas?

"Manau, kad šis šlykštus mirusiųjų niekinimas internete gali būti bendras KGB ir minėtos žydų organizacijos darbas. Šias dvi jėgas vienija bendras siekis – turtas. Juk Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje vadovas J.A.Melamedas siūlo ne tik kovoti su antisemitizmu Lietuvoje ir reikalauti bausmės karo nusikaltėliams, bet ir grąžinti pavogtą turtą Lietuvos žydams, gyvenantiems Izraelyje. Rusija gi nenori nieko girdėti apie kompensaciją stalinizmo aukoms. Tad abiem jėgoms svarbu kompromituoti Lietuvą pasaulio akyse", – samprotavo A.Lukšos dukra Dalia Lukšaitė-Maciukevičienė.

Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusiųjų teisių ir reikalų komisija, vadovaujama Arimanto Dumčiaus, atsiliepdama į teisiškai nepagrįstą Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje puolimą prieš Lietuvos partizanus, surengė posėdį, kuriame bendru sutarimu įpareigojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) nagrinėti turimas žinomų partizanų bylas ir nuolat viešai pateikti žydų žudymą paneigiančią ar patvirtinančią informaciją žiniasklaidoje. Netrukus Seime ketinama surengti spaudos konferenciją apie pasipriešinimo dalyvius ir kolaborantus, jų teisinį, politinį ir moralinį vertinimą. Seimo ryšių su visuomene kanalais ketinama išplatinti pareiškimą anglų kalba.

Užsienio reikalų ministras nesureagavo

Anot Lietuvos generalinės prokuratūros Specialiųjų turimų skyriaus vyriausiojo prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus, procesinis sprendimas dėl penkių Seimo narių pareiškimo dar nepriimtas. Tikslinamos kai kurios aplinkybės – tai būtina padaryti, norint priimti objektyvų sprendimą.

Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje interneto svetainėje nenurodoma, kuo remiantis sudaryti žydus žudžiusių lietuvių sąrašai.

Tremties ir rezistencijos muziejaus direktoriaus istoriko Dariaus Juodžio nuomone, Lietuvos žydų Izraelyje asociacijos interneto svetainėje pateikta informacija apie žydų žudikus Lietuvoje – partizaninio karo mūsų šalyje kompromitacija.

JAV gyvenanti J.Lukšos-Daumanto našlė Nijolė ir jo brolis Antanas pernai kreipėsi į LGGRTC direktorę Dalią Kuodytę ir Genocido ir rezistencijos departamento direktorių Arvydą Anušauską, informuodami apie kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą žeminančią informaciją Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje interneto svetainėje ir prašydami pranešti apie tai užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui. LGGRTC vadovai prašymą įvykdė, tačiau ministras į tai niekaip nereagavo.

Irena Tumavičiūtė

Publicistė, tyrinėjanti sovietų ir nacių politiką Lietuvoje bei jos atžvilgiu:

Vieną iškiliausių Lietuvos partizanų J.Lukšą-Daumantą juodina ir buvęs sovietinis teroristas, okupacijos metais siaubęs Vilnijos kaimus, Aleksas Faitelsonas. Būtent jo rusų kalba Tel Avive 2001 m. išleistoje knygoje "Nepasidavusieji" ("Nepokorivšijesia") spausdinama ta pati "Juozo Lukšos-Daumanto" nuotrauka kaip ir minėtoje žydų svetainėje. Knygoje nurodoma, kad "žydų žudiką" Juozą Lukšą lietuviai laiko nacionaliniu didvyriu. Tuo tarpu vokiečių ir anglų kalbomis išleistose kitose šio autoriaus "atsiminimų" apie žydų tragediją knygose J.Lukša net neminimas. Įdomu, kodėl?

Taip pat nesuprantu, kodėl niekas iš Lietuvos nepasikalbėjo su profesionaliu 16-osios vokiečių armijos štabo fotografu Vilhelmu Gunsiliumi (mirė 2004 m.) ar jo dukra, su kuria man, beje, pavyko susitikti. Juk tuomet būtų buvę galutinai įsitikinta, kad nuotraukų klastočių autoriai – vokiečiai, tačiau ir dabar nevėlu išsiaiškinti, kada ir kieno užsakymu jos darytos. Beje, vokiečių klastotėmis sumaniai naudojosi ir sovietai. Pavyzdžiui, Lietuvos Atgimimo metais, kai reikėjo šmeižti laisvės siekiančią mūsų tautą. Lietuvos prokuratūra greičiausiai mėgins išsiaiškinti, kas pateikė ir įdėjo šias klastotes į Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje interneto svetainę. Nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad tai – Maskvos ranka.

1941 m. birželio sukilimas

Birželio sukilimas buvo lietuvių patriotų sukilimas prieš Sovietų Sąjungą prasidėjus Antrajam pasauliniui karui. Vykstant masiniams Lietuvos žmonių trėmimams, birželio 15 d. miestus, miestelius ir kai kuriuos kaimus pasiekė LAF pasiuntiniai iš Kauno, kurie centrinei vadovybei pavaldžioms pogrindžio grupėms perdavė įsakymą pereiti į nelegalią padėtį, apsiginkluoti, slapstytis ir laukti signalo. Lietuvoje staiga atsirado daug prastokai ginkluotų partizanų būrių, kuriuos pastebėjo ir sovietinio saugumo organai. Lietuvą apskriejo slaptai perduodama žinia, kad birželio 16–26 d. galįs prasidėti karas tarp SSRS ir Vokietijos. Sukilimas įsiplieskė pirmą karo dieną ir vyko savaitę – 22–28 d.

Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir atsišaukimą į lietuvių tautą. Taip pat paskelbta Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis.

Birželio 25 d. Kaune pasirodo žvalgybinis vokiečių kariuomenės dalinys.  Birželio 26 d. Vokietijos kariuomenės vyriausioji vadovybė pasiunčia tokį nurodymą per Lietuvą žygiuojančioms Vermachto armijoms: "Naujoji Lietuvos vyriausybė nepripažįstama. Turi būti vengiama visų aktų, kurie galėtų būti suprantami kaip oficialus jos pripažinimas arba reikštų politinius ryšius. Draudžiama bendrai kovoti su lietuvių daliniais. Jei didesni organizuoti lietuvių junginiai – pulkas ar dar daugiau – stotų į bendrą kovą su Raudonąja armija, atitinkamos vokiečių kariuomenės vadovybės turi pasirūpinti gauti kariuomenės vadovybės sprendimą. Smulkesni daliniai turi būti nuginkluojami geruoju. Lietuvių policijos sudarymas draudžiamas." Taip buvo išreikštas priešiškumas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pastangoms.

Žudynės "Lietūkio" garaže

1941 m. birželio 27 d. Kaune, buvusiame "Lietūkio" garažo kieme, žiauriai nužudyta apie 50 žydų. Iki šiol masinių žudynių organizatoriai, budeliai ir aukos tebėra nežinomi, vadinamoji "Lietūkio" garažo byla nebaigta. Ypač brutalus nusikaltimas plačiai žinomas užsienyje ir vadinamas Lietuvos holokausto simboliu. "Lietūkio" garažo ir lietuvių žydšaudžių sąvokos dažniausiai minimos greta.