- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nevyriausybinė Nepriklausomybės gynėjų sąjunga siekia, kad įstatyme būtų įtvirtintas specialus nepriklausomybės gynėjų statusas.
Pagal sumanymą, į šį statusą galėtų pretenduoti ne visi parlamento ar Vilniaus televizijos bokšto gynėjai, o tik tie, kurie priklausė kokiai nors organizuotai struktūrai. Anot sąjungos atstovų, statuso suteikimas būtų moralinis įvertinimas žmonių, kurie rizikuodami gyvybe gynė šalies nepriklausomybę.
„Mes nepretenduojame į valstybines pensijas, dar neatėjo laikas, valstybei būtų per didelė našta. Mes prašome vienintelio, kad pripažinus tą statusą žmogus turėtų valstybės įvertinimo pažymėjimą. Kitaip sakant, kad būtų įrašytas į tam tikrą registrą. Vienintelė privilegija, kurios prašome, kad ant antkapio būtų galimybė užrašyti „Čia ilsisi valstybės nepriklausomybės gynėjas“, – sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos sekretorius Henrikas Narščius.
Jis su sąjungos vadovu Arnoldu Kulikauskiu šią savaitę lankėsi Seimo Laisvės kovų komisijos posėdyje ir pristatė savo projektą.
„Laikotarpį nuo 1990 metų kovo 11 iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos mes siūlome istorikams vadinti nepriklausomybės gynimo laikotarpiu“, – sakė H. Narščius.
Pagal parengtą pirminį projekto variantą, Nepriklausomybės gynėjais siūloma laikyti karius, kurie nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė, taip pat asmenys, minėtu laikotarpiu dalyvavę organizuotose struktūrose Lietuvos nepriklausomybės gynyboje. Į nepriklausomybės gynėjų statusą galėtų pretenduoti ir asmenys, tuo metu gynę svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės puolimo metu, jei tai dokumentais įrodoma, bei asmenys, turintys valstybinių apdovanojimų už nepriklausomybės gynimą.
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko A. Kulikauskio teigimu, naujas statusas reikalingas, nes dabar dalis gynėjų negali pretenduoti į jau esančius statusus: kario savanorio, laisvės kovų dalyvio, asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, pasipriešinimo dalyvių.
„Iki šiol nesame jų įvardiję gynėjais valstybiniu požiūriu. Artėjant valstybės šimtmečiui norėtume ta galimybe pasinaudoti, kad tai būtų įteisinta vienokiais ir kitokiais būdais“, – sakė A. Kulikauskis.
Anot H. Narščiaus, į nepriklausomybės gynėjų statusą galėtų pretenduoti apie 2 tūkst. žmonių.
„Pagrindas, mūsų auksinis fondas yra žmonės, parlamente davę priesaiką Lietuvai nuo sausio iki rugpjūčio mėnesio. Jie yra išvardyti, net tokia knygutė išleista „Parlamento gynėjai“. Ten yra apie 900 pavardžių. Dar kokius 800 pavardžių galima rasti, taip pat pasieniečiai, priimti iki rugpjūčio 21 dienos ir saugoję pasienio punktus. Dar Šaulių sąjungos nariai tuo metu buvę, galbūt kitų organizacijų (atstovai – BNS)“, – galimus pretendentus į statusą vardijo sąjungos sekretorius.
Jis sutiko, kad į statusą negalėtų pretenduoti 1991-ųjų sausį prie parlamento rūmų Vilniuje tiesiog budėję žmonės.
„Organizuoti žmonės nuveikė daug daugiau negu neorganizuoti. Organizuota gynybos struktūra yra labiau gerbtina negu pavieniai asmenys, kurie ateina niekam neįsipareigoję. Jeigu blogai, jie gali ir pabėgti. Dėl to prisirišome prie organizuotos struktūros, priesaikos ir pasižadėjimo“, – aiškino H. Narščius.
Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad būtina pasitarti su ekspertais dėl naujo statuso sukūrimo.
Jis siūlė sudaryti specialią darbo grupę minėtam siūlymui išnagrinėti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EŽTT neleido iš Lietuvos išsiųsti septynių kubiečių1
Europos Žmogaus Teisių Teismas penktadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir neleido iš Lietuvos išsiųsti septynių kubiečių. ...
-
Apklausa: daugiau kaip trečdalis Lietuvos vaikų savo savijautą vertina vidutiniškai
Lietuvos vaikai savo savijautą vertina vos 6,2 balo iš 10-ies, rodo „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa. ...
-
Lietuva Ukrainai perdavė šaudmenų, antidronų ir bepiločių orlaivių2
Lietuva penktadienį Ukrainai perdavė šaudmenų, antidronų, bepiločių orlaivių. ...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas10
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkreipia dėmesį į problemas dėl vaikų: į tai nereaguoti – tiesiog nusikaltimas!
Gegužės trečiąjį penktadienį pirmą kartą Lietuvoje minint Vaiko dieną, politikai atkreipia dėmesį į neformalųjį švietimą ir jo finansavimo problemas. Šia proga surengtoje konferencijoje Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas ...
-
Sostinės centre – žaliųjų protesto akcija: ragina Vyriausybę priimti ryžtingus sprendimus2
Penktadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, minint Vaiko dieną, vyko protesto akcija-performansas „Nesu**kite vaikų ateities!“. Vyriausybė, delsdama priimti ryžtingus sprendimus, leisiančius transporto sektoriuje iki 2030 metų 41 ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė3
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...
-
Jaunimas neraštingumas – tik mitas?2
„Mokslininkai, ką nors teigdami, remiasi tyrimų rezultatais, o raštingumas Lietuvoje, kad ir kaip paradoksalu, beveik netirtas. Todėl drąsiai teigti, kad mūsų visuomenės raštingumas gerėja arba blogėja, neįmanoma“, – t...
-
Hipiai – laisvės proveržio išraiška1
Gėlių vaikai ir laisvės šaukliai iš Kauno savo istorijomis iliustravo mokslininkės Egidijos Ramanauskaitės knygą „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. ...