Šiluvoje prasidėjo Švenčiausios Mergelės Marijos atlaidai, dar vadinami Šilinių atlaidais.

Kasmet į Šiluvą rugsėjo pradžioje maldininkai plūsta pėsti ir važiuoti, iš atokiausių šalies kampelių bei kaimyninės Lenkijos. Šiluviškių teigimu, apie pusę tūkstančio gyventojų skaičiuojanti Šiluva padidėja kone šimteriopai, todėl seniūnija ruoštis Šilinės atlaidams pradeda prieš mėnesį.

„Komunalinio ūkio padalinys turi papildomo darbo atlaidų metu, darbuotojų skaičius nėra padidintas, todėl dabai prasideda nuo 6 valandų ryto, kad ryte atvažiavę melstis maldininkai ir piligrimai rastų švarų ir tvarkingą miestelį“, – teigia Šiluvos seniūnas Juozas Šlepas.

Kauno arkivyskupija padėti aptarnauti į atlaidus besirenkančių maldininkų sukviečia savanorius. Jų atlaiduose dirba apie šimtą.

„Jie sustato beveik 2 tūkst. kėdžių, išneša klausyklas, kiekvieną dieną puošia altorius, daro tuos praktiškus darbus“, – vardija Kauno arkivyskupijos sielovados programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.

„Mes darome viską, ko mūsų prašo: nuo šiukšlių rinkimo, šlavimo iki pagalbos liturgijoje, kunigus palydime, kurie dalina Komuniją, altorių papuošiame Mišioms, padarome takus žmonėms praeiti“, – pasakoja savanoris Mantas Kuraitis.

Kiekviena atlaidų diena skiriama vis kitam tikslui. Antradienį – kariuomenės diena. Atlaidų pradžioje maldininkų dar nedaug, daugiausiai jų suvažiuos sekmadienį.

„Tai yra vienintelė tokia vieta visoje Lietuvoje, mes ją esame pamėgę ir važiuojame padėkoti „iš dūšios“, kaip dzūkai sako, nes savo bažnyčioje tiek nepajauti, kiek pajauti atvažiavęs čia“, – tikina maldininkė iš Lazdijų Nijolė Vyšniauskienė.

Melstis į Šiluvą tikintieji plūsta nuo 1608 m., kai, pasak legendos, ant akmens piemenėliams pasirodžiusi verkianti Mergelė Marija. Tikima, kad pasimeldus galima pelnyti Marijos malonę, pasveikti, išprašyti palaimos sau ir savo šeimai.