Taip Eltai sakė Verbų sekmadienį Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje šventęs jėzuitas Ziadas Hilalas iš Sirijos.

Europos Parlamento narės Laimos Andrikienės kvietimu Lietuvoje viešintis Z. Hilalas dalyvaus pirmadienį Seime rengiamoje tarptautinėje konferencijoje „Krikščionių kalvarijos. Persekiojami krikščionys liudija“. Sekmadienį jis susitiko su šv. Jonų bendruomene.

Kaip Eltai sakė popiežiškojo fondo „Parama stokojančiai bažnyčiai“ atstovas Sirijai, jo širdį labiausiai užgauna, kad pasaulis paranda tokią gražią šalį.

„Tai nėra vien sirų, bet ir viso pasaulio praradimas, nes Damaskas buvo pirma pasaulio sostinė. Labai liūdna prarasti pirmųjų krikščionių kraštus, nekalbant apie tai, kad keliaudamas po pasaulį visur matau pabėgėlius iš Sirijos“, - sakė jėzuitas.

Pasak Z. Hilalo, iš Sirijos buvo priversti išvykti 5 mln. gyventojų ir tai - daugiau, nei gyventojų Lietuvoje.

„Įsivaizduokite 3 mln. pabėgėlių iš Lietuvos ir kad nieko čia nebėra, nes visi buvo priversti tapti pabėgėliais“, - sakė siras.

Įsivaizduokite 3 mln. pabėgėlių iš Lietuvos ir kad nieko čia nebėra, nes visi buvo priversti tapti pabėgėliais.

Krikščionių, kurie Sirijoje yra religinė mažuma, sudaranti vos 7 proc. gyventojų, padėtis sudėtinga ne tik šiame krašte.

Labiausiai persekiojama religine grupe pasaulyje tapę krikščionys nuolat persekiojami Kinijoje, Indijoje, Egipte, Šiaurės Korėjoje, Saudo Arabijoje, Pakistane, Irake, Sirijoje, Eritrėjoje ir kitose šalyse. Prieš „Islamo valstybės“ (IS) terorą Irake gyveno 1,3 mln. krikščionių, dabar liko apie 400 tūkst. Likusieji pabėgo iš šalies, gelbėdamiesi nuo IS genocido. Daug krikščionių atvyko į Europą kaip pabėgėliai. Islamo fundamentalistų sukelta pabėgėlių krizė tapo rimtu iššūkiu Europos valstybėms.

Kaip sako tėvas Z. Hilalas, Sirijoje likusių krikščionių bendruomenė maža, bet graži kaip perlas. „Gaila, kad ji labai traukiasi, nyksta, nes tuo pačiu nelieka tilto tarp Rytų ir Vakarų“, - sakė Eltos pašnekovas.

Socialiniuose tinkluose apstu sukrečiančių vaizdų iš niokojamos Sirijos. Tačiau tėvas Z. Hilalas kvietė nepasiduoti bejėgystei matant sugriautuose miestuose kenčiančius vaikus ir suaugusiuosius, kurių akyse vien skausmas, siaubas ir maža vilties.

„Lietuvos gyventojai priešintis blogiui gali malda ir melstis ne vien už persekiojamus krikščionis, bet ir už musulmonus, nes tik pasiekus susitarimo visa tai gali liautis. Antra - konkreti pagalba galima per įvairias organizacijas: jėzuitų pabėgėlių tarnybą, fondą „Parama stokojančiai bažnyčiai“, kuriam atstovauju, ir daug kitų, kurių veiklą galima remti“, - sakė tėvas Z. Hilalas.

Pirmadienį, solidarizuojantis su persekiojamais krikščionimis, raudona - kraujo - spalva nušvis Seimo rūmai, Vilniaus arkikatedros varpinė, Trijų kryžių paminklas ir Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune. Vilniaus arkikatedroje ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje bus aukojamos šventos Mišios.

Solidarumo su persekiojamais krikščionimis akcijos vyks ir kitose valstybėse. Tuo pačiu metu, kai raudona šviesa nušvis pastatai ir paminklai Lietuvoje, raudona šviesa nušvis ir dvi Homso mieste, Sirijoje, esančios katedros: graikų melchitų Mergelės Marijos Taikos Karalienės katedra, taip pat Sirijos stačiatikių Mergelės Marijos juostos katedra. Pastaroji bažnyčia yra Sirijos stačiatikių arkivyskupijos sostas.

Šių metų vasario 24 dieną raudona spalva buvo apšviestas Romos Koliziejus. Oficialios ceremonijos metu ją įžiebė Europos Parlamento Pirmininkas Antonijus Tajanis, praėjusių metų lapkričio 22 dieną - Jungtinės Karalystės Parlamentas, Vestminsterio abatija ir kiti svarbūs Londono objektai.

Pradedant krikščionims svarbią didžiąją savaitę, pirmadienio rytą Seime vyks tarptautinė konferencija „Krikščionių kalvarijos. Persekiojami krikščionys liudija“, kurią, remiant Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje, rengia Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Europos Parlamento narė L. Andrikienė.

ELTA primena, kad 2015 metų gruodį Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl krikščionių ir kitų religinių mažumų genocido Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje“, kuria išreiškė savo poziciją dėl religinių bendruomenių persekiojimo. Šį klausimą nuolat kelia įvairios tarptautinės ir visuomeninės organizacijos, Europos Parlamentas, prie pagalbos prisideda įvairių valstybių vyriausybės, vis dėlto situacija menkai keičiasi.

Pirmadienį konferencijoje Seime bus aptartas pasaulyje krikščionių patiriamas persekiojimas ir ieškoma būdų prisidėti prie pagalbos.