A. Širinskienei po praėjusią savaitę vykusio komisijos posėdžio rūpi klausimas, kodėl kelių kadencijų Seimai nesvarstydavo LRT ataskaitos plenariniuose posėdžiuose ir jiems pakakdavo to, kad ataskaita būdavo svarstoma ir jai pritariama Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

R. Paleckis aiškino, kad LRT neturi jokių galių ir svertų paveikti taip Seimą, kad jis paklustų ir sudarinėtų darbotvarkę pagal LRT pageidavimus.

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojui keistai atrodė A. Širinskienės klausimas, kuriuo ji tarsi kaltino LRT dėl to, kad ataskaitos nebūdavo svarstomos plenariniuose posėdžiuose.

Seimo statute nurodyta: „(...) Valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kasmet (...) pateikia metinę vadovaujamos institucijos veiklos ataskaitą. Valstybės institucijos, kurios vadovą skiria Seimas arba kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, metinė veiklos ataskaita išklausoma Seimo komitetuose pagal šiame statute nustatytas komitetų veiklos kryptis. Prireikus valstybės institucijos veiklos ataskaita išklausoma ir Seimo posėdyje. Po valstybės institucijos, kurios vadovą skiria Seimas arba kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ataskaitos pristatymo komitete ir (ar) Seimo posėdyje Seimo nariai gali užduoti klausimų šios valstybės institucijos vadovui dėl pateiktos institucijos veiklos ataskaitos (...)“.

Pasibaigus laidoms, sutartys yra užpildomos ir jos įsigalioja tik tuomet, kai jas pasirašo visi atsakingi už laidų rengimą asmenys. Tik tada ir sumokami pinigai.

Seimo senbuviai ir buvę parlamentarai prisimena, kad, jeigu koks nors komitetas pareikalaudavo, kad jo kuruojamos įstaigos ataskaita būtų svarstoma plenariniuose posėdžiuose, taip ir būdavo elgiamasi. Tačiau dabar jau buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vienerius metus nepageidaudavo, kad į plenarinių posėdžių darbotvarkę būtų įtraukta LRT ataskaita, kurią privalu teikti LRT tarybos vadovui, o ne administracijai.

Aiškinosi sutarčių sudarymo principus ir tvarką

„Valstiečiams“ atstovaujantis Seimo narys Virgilijus Poderys teiravosi R. Paleckio, kiek jis pasirašo sutarčių, liečiančių televizijos ir radijo programas ar kitus dalykus.

LRT vadovo pavaduotojas, kuruojantis televizijos ir radijo turinį, aiškino, kad tiksliai negalėtų pateikti statistikos, tačiau patikino, jog, prieš pasirašydamas sutartis, patikrina, ar yra atsakingų už jas asmenų parašai ir tik tada pasirašo pats.

Pasak R. Paleckio, LRT konkuruoja su komercinėmis televizijomis, kurios labai greitai keičiasi ir taip pat greitai priima sprendimus, todėl rinka reikalauja nuo jų neatsilikti.

V. Poderiui taip pat rūpėjo sužinoti, ar per pastarąjį pusmetį yra tekę keisti kokias nors sutartis, keičiant jų sąlygas.

R. Paleckis teigė, kad tokie atvejai pasitaiko, bet nėra dažni: „Tačiau tai dažniausiai inicijuoja ne LRT“.

A. Širinskienė klausinėjo, kodėl kai kuriais atvejais prie sutarčių atsiranda papildomi susitarimai.

R. Paleckis aiškino, kad papildomi susitarimai dažniausiai reikalingi tokioms laidoms, kaip „Eurovizijos“ transliacijos, nes jai skirtų laidų ciklai prasideda televizijos studijoje, o baigiasi ne televizijoje. Pernai konkursas baigėsi Klaipėdoje „Švyturio“ arenoje, o šiemet finalas numatytas Kauno „Žalgirio“ arenoje: „Arenose vaizdo ir garso sukūrimas skiriasi nuo to, kaip jie kuriami studijoje, todėl ir prireikia papildomų susitarimų“.

A. Širinskienė, vadovaudamasi dokumentais, kuriuos per praėjusį posėdį komisijai atnešė „valstiečių“ lyderis, Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis, klausė R. Paleckio, kodėl atsitinka taip, kad iš pradžių sutartyse 5 punktas, kuriame kalbama apie atsiskaitymus, praleidžiamas, o vėliau jis jau atsiranda?

R. Paleckis tvirtino manąs, kad R. Karbauskis, paskleisdamas tokias žinias per savo spaudos konferenciją Seime, pasielgė neetiškai: „Dirba juk žmonės, gali ir suklysti, ir praleisti“.

Jis neneigė, kad minėtame sutarčių punkte yra kalbama apie finansinius reikalus. Bet kartais atsitinka taip, kad laida būna finansuojama pagal kokius nors projektus ir tuomet punkto sutartyse dėl finansavimo tiesiog neprireikia. O, pasibaigus tam finansavimui, jis atsiranda ir jame būna numatomos laidos finansavimo sąlygos.

Ar iš tikrųjų LRT sutartys sudaromos neskaidriai?

A. Širinskienė, Petras Čimbaras ir kiti komisijos nariai ilgai klausinėjo R. Paleckio, ar neatsitinka taip, kad tik parašu ir LRT anspaudu pažymėtomis sutartimis negalėtų pasinaudoti blogų kėslų turintys žmonės? Ar tai nepavojinga? Ir kodėl taip pažymėtų sutarčių punktai kurį laiką neužpildomi?

„Kadangi jūs nežinote televizijos specifikos ir nežinote, kaip sudaromos sutartys, todėl ir kyla tokių klausimų. Pasibaigus laidoms, sutartys yra užpildomos ir jos įsigalioja tik tuomet, kai jas pasirašo visi atsakingi už laidų rengimą asmenys. Tik tada ir sumokami pinigai“, – aiškino R. Paleckis.

Bet toks jo atsakymas netenkino komisijos narių. Todėl LRT vadovo pavaduotojui teko dar keliolika kartų pakartoti, kad tuščios sutartys, nors jos ir pažymėtos jo parašu ir įstaigos anspaudu, nieko nereiškia ir jokios juridinės galios neturi.

„Ant jų būna daug parašų, o pagrindinis ant titulinio lapo – mano parašas. Bet kas žiūri labai įtariai, gali kilti klausimų. Tačiau aš visais LRT darbuotojais, atsakingais už laidų rengimą ir sutarčių sudarymą, pasitikiu“, – tvirtino R. Paleckis, pabrėždamas, LRT yra tikrinusi ne viena institucija ir niekada jokių priekaištų dėl sutarčių sudarymo nėra pareiškusi.

Kas LRT pirmasis pamato laidų sąmatas?     

Komisijos narys, konservatorius Andrius Navickas teiravosi R. Paleckio, kaip visuomenės akyse LRT galėtų užsitikrinti skaidrumą, kad nekiltų klausimų dėl to?

Atsakydamas į šį klausimą, R. Paleckis priminė, kaip atsirado Seimo komisija LRT veiklai tirti.

LRT taryba savo ataskaitą Seimo Kultūros komitetui pateikė praėjusių metų birželio pabaigoje. Komitetui jos net neapsvarsčius, jo vadovas R. Karbauskis pranešė, kad svarstymas nukeliamas, tačiau jis taip ir neįvyko. Tuomet atsirado grupės Seimo narių klausimai, o po to – ir komisija.

„Juk komitetas galėjo LRT klausti, kas jam neaišku. Bet ir to nepadarė. Neatvyko ir į LRT, nors viso komiteto susitikimas buvo suplanuotas. Komisijos atsiradimo priežastis – LRT kritiškumas valdančiosios Seimo daugumos atžvilgiu. Jokios komisijos LRT turiniui įtakos nedarys, kad kaip tai nepatiktų Kultūros komiteto pirmininkui R. Karbauskiui“, – teigė R. Paleckis.

A. Širinskienė pabrėžė, kad komisijai LRT turinys iš viso nerūpi. O rūpi tik finansiniai reikalai ir jų kontrolė.

R. Paleckis parlamentarei paaiškino, kad LRT veiklos kontrolė yra ir jos viduje, ir – išorėje.

Toks atsakymas Seimo narės netenkino ir ji dar uždavė klausimą, kas yra tas žmogus, kuris pirmasis LRT peržiūri laidos sąmatą.

R. Paleckis atsakė, kad kiekvienos laidos sąmatą sudaro už ją atsakingas LRT dirbantis prodiuseris, konsultuodamasis su kitais LRT specialistais.

Ar visuomenė pakankamai žino apie LRT?

Per R. Paleckio apklausą komisijos nariai dar spėjo padiskutuoti ir apie tai, ar pakankamai Lietuvos visuomenė žino apie LRT ir ar pakankamai pastaroji jai, kaip visuomeninis transliuotojas, atsiskaito?

V. Poderys priekaištavo, kad LRT interneto tinklapyje randąs per mažai informacijos apie transliuotojo veiklą. A. Širinskienė savo ruožtu išskyrė tai, kad buvo nutraukta tiesioginė LRT tarybos posėdžių transliacija.

Atsakydamas į šiuos priekaištus, R. Paleckis pabrėžė, kad LRT savo darbo kokybę visuomenės akyse pasitikrina per visuomenės apklausas, kurios atliekamos nuolat. Paskutinės apklausos duomenimis, LRT pasitiki beveik 80 proc. Lietuvos visuomenės.

Kalbėdamas apie tai, kad kurį laiką nebevyksta tiesioginės LRT tarybos posėdžių transliacijos, R. Paleckis teigė, kad tokį sprendimą priėmė pati taryba, tačiau jos posėdžių protokolai yra prieinami visiems, o po kiekvieno tarybos posėdžio yra pateikiami pranešimai spaudai.