Tai numatančias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas įregistravę parlamentarai siekia išsaugoti galimybę gyventojams prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo ir paremti religines bendruomenes.

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. GPM biudžetinėms įstaigoms, tokioms kaip mokyklos ir darželiai. Taip pat galimybės gauti dalies GPM neteko ir religinės bendruomenės.

„Atimant teisę švietimo įstaigoms pretenduoti į šią paramą ir nesuteikiant pakankamo alternatyvaus finansavimo, ženkliai bloginama jų finansinė padėtis. (...). Be šios paramos mokyklos susidurs su  sunkumais organizuojant neformalius mokinių ugdymo užsiėmimus, tokius kaip ekskursijos, renginiai, sporto užsiėmimai ar meno projektai. Tai gali paveikti įvairias veiklas, kurios anksčiau buvo finansuojamos iš šių lėšų, pvz., popamokinė veikla, įrangos atnaujinimas“, – sako projektą inicijavęs Seimo LSDP frakcijos narys Audrius Radvilavičius,

Pasak jo, iš dalies GPM gautos lėšos buvo naudojamos mokyklų renovacijai, klasėms, sporto salėms ir kitoms patalpoms atnaujinti, knygų, laboratorinės įrangos ir kitų ugdymo priemonių pirkimui.

Kaip pastebi projekto autoriai, privačios mokyklos dažnai remiasi mokinių tėvų įmokomis ir privačių rėmėjų parama, turi daugiau lankstumo pritraukiant lėšas iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, įmonių, fondų ir labdaros organizacijų. Tuo metu valstybinės ir savivaldybių mokyklos daugiausiai priklauso nuo valstybės biudžeto lėšų ir savivaldybių finansavimo.

„Finansavimo pokyčiai gali dar labiau padidinti skirtumus tarp privačių ir valstybinių mokyklų“, – sako pataisų autoriai.

Įžvelgia dirbtinį spaudimą religinėms bendruomenėms siekti joms nebūdingo NVO statuso

Šios paramos netekimas neigiamai paveiks tikinčiųjų galimybę nevaržomai naudotis konstitucine teise į religijos laisvę.

Anot įstatymo pataisas parengusių socialdemokratų,  didelei daliai Lietuvos tikinčiųjų gyventojų galimybė religinėms bendruomenėms ir bendrijoms skirti nedidelę dalį GPM buvo įprastas būdas jas paremti. Šios teisės suvaržymas, paliekant galimybę skirti dalį nuo GPM tik nevyriausybinėms organizacijoms, jų nuomone, neatitinka nei tikinčiųjų, nei  visuomenėje susiklosčiusių rėmimo tradicijų bei poreikių.

„Šios paramos netekimas neigiamai paveiks tikinčiųjų galimybę nevaržomai naudotis konstitucine teise į religijos laisvę, kuri yra glaudžiai susijusi su kulto pastatų, dvasininku išlaikymu bei religinės veiklos vykdymu“, – mano projekto iniciatoriai.

Jų nuomone,  nuo metų pradžios įsigaliojusiomis įstatymo pataisomis sukuriamas dirbtinis spaudimas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms siekti joms nebūdingo NVO teisinio statuso.

„Pakeitus įstatymą, paramos gavimo galimybė religinėms bendruomenėms buvo susieta su joms nebūdingo naujo teisinio statuso įgijimu pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros (NVO) įstatymą, kuris nėra skirtas reguliuoti šių bendruomenių veiklą. Toks spaudimas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms gauti teisinį statusą pagal jų veiklos nereguliuojantį įstatymą, yra nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta religijos laisvės samprata bei konstitucine nuostata, kad „bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus", – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pabrėžiama, kad to nereikalauja nei Konstitucija, nei Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartys, taip pat ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas.

Be to, kaip pastebi parlamentarai, didelė dalis religinių bendrijų ir bendruomenių dėl savo veiklos specifikos (pvz. kaimo parapijos, kurias po kelias aptarnauja tik vienas kunigas, vienuolijos ir pan..) iš viso negalėtų pretenduoti į NVO statusą.

„Atėmus iš gyventojų galimybę remti religines bendruomenes skiriant 1,2 proc. nuo GPM ženkliai sumažėtų pačių religinių bendruomenių galimybės tinkamai išlaikyti joms priklausantį istorinį ir kultūrinį paveldą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame nurodoma, kad beveik visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse GPM dalimi gali naudotis ir religinės bendruomenės. Kai kuriose valstybėse, pvz. Vokietijoje,  Suomijoje  religinės bendruomenės turi atskirą biudžeto eilutę.

Pagal galiojantį įstatymą, 1,2 proc. GPM  gali gauti tik nevyriausybinės organizacijos bei profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.