„Kalbant apie lankstų oro erdvės valdymą, šiandien turime tokią situaciją, kad, pvz., NATO oro policijai gavus užduotį vykdyti objekto naikinimą, yra sudėtinga biurokratiškai uždaryti tam tikrus oro erdvės plotus, kad juose nebūtų civilinių objektų. Nėra galimybės tą padaryti žaibiškai. Tai yra sudėtinga biurokratinė procedūra“, – penktadienį Prezidentūroje kalbėjo D. Šakalienė.

Pasak ministrės, dabar yra kuriama galimybė uždaryti tam tikrus oro erdvės plotus. Tai padarius, tikino ji, uždarytuose plotuose būtų galima neutralizuoti oro erdvę pažeidusius bepiločius ir nebūtų keliamas stresas naikintuvų pilotams dėl civilinės aviacijos.

„Čia ir bus tas pasikeitimas, kad mes galėsime turėti supjaustytą mūsų oro erdvę ir automatinę procedūrą, kuomet tam tikri koridoriai arba tam tikri oro erdvės kvadratai būtų uždaromi“, – apibendrino planuojamą pokytį ministrė.

Tiesa, kaip buvo pabrėžta, taikos metu sprendimą numušinėti taikinius vis tiek turėtų priimti politinė vadovybė.

Dovilė Šakalienė / R. Riabovo / BNS nuotr.

R. Vaikšnoras teigė, kad šiuo metu budrumas yra sustiprintas, pasitelkiant oro gynybos priemones

Savo ruožtu kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad šiuo metu oro gynybos priemonėmis budrumas yra sustiprintas. Jis taip pat pabrėžė, kad arčiau sienos yra perdislokuotas ir oro gynybos bataliono padalinys.

„Šiuo metu sustiprintas budrumas oro gynybos priemonėmis. Arčiau sienos perdislokuotas oro gynybos bataliono padalinys su gebėjimu aptikti (objektus – ELTA) mišriomis priemonėmis ir, jeigu reikėtų, naikinti“, – tvirtino kariuomenės vadas.

Anot jo, dar viena priemonė, galinti sustiprinti oro gynybos pajėgumus, yra mobilios dronų naikinimo grupės.

„Toliau vykdoma peržiūra, kuo mes dar galėtume sustiprinti savo pajėgumus. Tai viena iš jų – mobilios dronų naikinimo grupės, kol kas bazuojantis reguliarių pajėgų bazėje, bet, laikui bėgant, perduodant į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP)“, – sakė jis.

R. Vaikšnoras teigė, kad šios grupės būtų nedidelės ir apginkluotos kulkosvaidžiais.

Taip pat, kalbėjo vadas, remiantis ukrainiečių patirtimi būtų galima svarstyti apie dvigubos paskirties transporto priemonių įsigijimą.

„Remiantis ukrainiečių patirtimi, galima įsigyti galbūt dvigubos paskirties (transporto priemonių – ELTA): sunkvežimiai, pikapai su priemonėmis, kurios jau būtų sumontuotos ant jų, kad nereikėtų laukti metų metus pagal viešųjų pirkimų įstatymą“, – tvirtino jis.

ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė iš pradžių kalbėjo, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.

Reaguojant į šią situaciją, nuspręsta antradienį Prezidentūroje surengti atsakingų institucijų vadovų susitikimą, kurio metu būtų aptarti nacionalinio saugumo klausimai, dronų keliama grėsmė bei jos eliminavimo galimybės.

Po šio susitikimo paskelbta, kad Lietuva papildomai įsigis žemuose aukščiuose esančius objektus aptinkančius radarus.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.