Tokius siūlymus SADM teikia visuomenės svarstymui siekdama įgyvendinti prieš dvejus metus priimtą Europos Sąjungos direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Ją įdiegti Lietuva privalo iki 2023 metų.

„Siūloma įteisinti dviejų mėnesių neperleidžiamų atostogų tvarką pagal direktyvą, ne mažiau kaip du mėnesius tėčiai turėtu paimti šias atostogas, ir jos būtų neperleidžiamos, t. y. negali jų pasiimti motina“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė sakė L. Kukuraitis.

Ministerija svarstymui teikia du galimus vaiko priežiūros išmokų tvarkos modelius: pagal vieną vaiko priežiūros atostogos truktų 24, o pagal kitą – 18 mėnesių, iš jų keturi mėnesiai būtų neperleidžiami ir padalinami lygiai tarp mamos ir tėčio. Vaiką auginant vienam iš tėvų, jis gautų išmoką už visą periodą.

SADM Socialinio draudimo skyriaus specialistė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė pažymėjo, kad pagal abu siūlomus modelius tėvai gautų arba šiek tiek didesnę pinigų sumą nei šiuo metu, arba identišką.

„Įgyvendinant direktyvą visos ES šalys turės neperleidžiamus mėnesius, kurie bus skirti tik mamai ir tik tėčiui, Lietuvoje planuojama turėti keturis mėnesius, du mamai ir du tėčiui. Tai reikštų, kad tėčiui nusprendus nepasinaudoti savo dviem privalomaisiais mėnesiais, pirmos alternatyvos atveju būtų išmoka mokama iki  vaikui sueis 22 mėnesiai, o antros alternatyvos atveju – iki sueis 16 mėnesių“, – sakė D. Telišauskienė-Čekanavičė.

Ne mažiau kaip du mėnesius tėčiai turėtu paimti šias atostogas, ir jos būtų neperleidžiamos, t. y. negali jų pasiimti motina.

Taip pat būtų keičiami ir išmokos dydžiai. Šiuo metu pasirinkus išmoką gauti 12 mėnesių, vaiką prižiūrintis vienas iš tėvų gauna 77,58 proc. savo uždarbio iki mokesčių (100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“), o pasirinkus išmoką gauti dvejus metus – 54,31 proc. pirmaisiais ir 31,03 proc. antraisiais metais nuo atlyginimo iki mokesčių.

Pagal siūlomą sistemą, jei vaiko priežiūros išmoka būtų mokama dvejus metus, keturių neperleidžiamų mėnesių laikotarpiu ji siektų 78 proc. uždarbio, t. y. šiek tiek daugiau nei jų atlyginimas „į rankas“, o vėliau 45 proc. darbo užmokesčio „ant popieriaus“ iki metų ir 25 proc. – iki vaikui sukaks dveji metai.

Jei būtų pasirinktas variantas, kad vaiko priežiūros išmoka mokama 18 mėnesių, neperleidžiamų atostogų metu ji siektų 78 proc. buvusio darbo užmokesčio, o iki vaikui sueis 18 mėnesių – 60 proc. darbo užmokesčio (iki mokesčių).

„Abiejų alternatyvų atveju šeima bendroje sumoje gautų daugiau arba tiek pat, kiek gauna dabar“, – teigė SADM specialistė.

Pagal SADM skaičiavimus, kai darbo užmokestis siekia 928 eurus „į rankas“ arba 1466 eurus „ant popieriaus“, pagal dabartinę tvarką tėvai per visą laikotarpį gauna 9375 eurus išmokų pasirinkę jas gauti vienerius metus, 11 714 eurų – jei išmoką gauna dvejus metus.

Pagal svarstyti teikiamas alternatyvas, jei išmokos būtų mokamos 24 mėnesius, tėvai iš visų jų gautų 11 768 eurus, jei būtų pasirinktas 18 mėnesių variantas – 12 654 eurus. Ministerija taip pat daro prielaidą, kad vienas iš tėvų privalomus du mėnesius atostogų pasiimtų jų pradžioje, o kitas – pabaigoje.

Ministras pažymėjo, kad įdiegti ši sistemą Lietuva privalo iki 2023 metų ir kol kas tik teikiami pasiūlymai viešam svarstymui. Teisės aktus dėl naujos tvarkos, pasak L. Kukuraičio, priimtų jau naujas Seimas.

„Mes einame konsultavimosi su visuomene keliu, rudenį norime turėti ekspertų išvadas ir visuomenės balsus, o priimti teisės aktus jau būtų kito politinio ciklo atsakomybė“, – sakė ministras.

„Tai yra viešoji diskusija, nėra jokių sprendimų padaryta, dėl šių alternatyvų kviečiame diskutuoti visuomenę ir rudeniop turėsime diskusijas su ekspertais ir visuomenę nuolat informuosime, kurią alternatyvą renkamės ir į kurią linksta Lietuva“, – sakė L. Kukuraitis.

Europos Sąjunga 2018 metais priėmė direktyvą, kuri numato pareigą visoms valstybėms numatyti tiek tėčiui, tiek mamai būtinus vaiko priežiūros mėnesius, kurie vadinami neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais.

Šiuo metu tėvai, pasirinkę dvejų metų trukmės vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais gauna apie 70 proc., antraisiais – 40 proc. iki atostogų apdraustų pajamų „į rankas“. Pasirinkusieji vienų metų atostogas gauna 100 proc. apdraustųjų pajamų.