Jų teigimu, šis moratoriumas galėtų trukti, kol bus rasta išeitis, kaip spręsti dvigubos pilietybės išplėtimo klausimą.

Pasak D. Henkės, Lietuvos institucijos, Vidaus reikalų ministerija neturėtų proaktyviai ieškoti asmenų, kurie yra įgiję užsienio valstybės pilietybę, ir naikinti jų lietuvišką pasą.

Ragino priimti nutarimą

„Kviečiu tas institucijas laikinai sustoti, paskelbti moratoriumą, kad kol teisiniais keliais neišspręstas pilietybės išsaugojimo klausimas, proaktyviai to nedarysime. Suprantu, tai yra proporcingumo ir protingumo kriterijais, o ne paragrafu besivadovaujantis siūlymas, tačiau yra šalių, kurios taip daro, tos pačios JAV“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Jos teigimu, nebegalima savo iniciatyva atsisakyti po 1000 savo piliečių kasmet – maždaug tiek Lietuvos pilietybių per metus atimama iš asmenų, įgijusių kitos valstybės pilietybę.

„Spręsime tol, kol išspręsime, jeigu reikės lįsime per adatos skylutę, nes Lietuvai reikia piliečių, Lietuvai reikia piliečių visame pasaulyje, kurie myli Lietuvą, kurie nori į ją kada nors grįžti“, – sakė A. Armonaitė.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė ragino dėl to priimti Seimo nutarimą.

„Vertinant, kad dalis žmonių sąmoningai nesikreipia į valstybės institucijas, bijodami, jog bus atskleista žinia, kad jie yra priėmę kitos valstybės pilietybę, ir dalis tų piliečių turi seniai nebegaliojančius pasus, (...) mano manymu, reikėtų priimti Seimo nutarimą, kuris įvertintų referendumo rezultatus, taip pat kreiptumėmės į atsakingas institucijas, pirmiausia į Vidaus reikalų ministeriją dėl moratoriumo skelbimo“, – sakė ji.

„Valstietis“ Giedrius Surplys savo ruožtu teigė, kad negalima raginti institucijų nesilaikyti įstatymų.

„Mes, Seimas, turime rasti teisėtą sprendimą, kad žmonės, kol galioja jų Lietuvos Respublikos dokumentai, neprarastų Lietuvos pilietybės“, – tvirtino jis.

Tie balsai negali paprasčiausiai dingti erdvėje.

Siūlo plėsti išimtis

Parlamentarų ir PLB atstovės teigimu, nors sekmadienį nepavyko antras referendumas dėl Konstitucijos keitimo siekiant išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, daug žmonių pareiškė valią už Lietuvos pilietybės išsaugojimą.

„Tie balsai negali paprasčiausiai dingti erdvėje“, – akcentavo D. Henke.

Ji atkreipė dėmesį, kad Pilietybės įstatyme jau įtvirtinta 11 išimčių, kada Lietuvos piliečiai gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Anot Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės, tuo pagrindu apie 200 tūkst. asmenų dabar turi dvigubą pilietybę, todėl, jos teigimu, būtų galima šį sąrašą dar truputį išplėsti.

„Turime grįžti prie tų atskirų atvejų, ką ir mini Konstitucija, nes kiekvienas pasas yra atskiras likimas, tas atskiras atvejis, kas ir parašyta mūsų Konstitucijoje. Pasas yra ne tik žmogaus dokumentas, tai ir kiekvieno atskiro asmens prisirišimas emocinis, teisinis prisirišimas prie valstybės“, – sakė D. Henke.

Reaguodama į referendumo rezultatus, viena iš jo iniciatorių parlamentarė konservatorė Dalia Asanavičiūtė siūlo keisti Pilietybės įstatymą, leidžiant dvigubą pilietybę turėti visų NATO narių ir Aljanso partnerių Austrijos, Airijos bei Maltos pilietybes įgijusiems lietuviams.

„Man labai baisu, kad žmonės užsienyje, nusivylę antro referendumo neigiamos baigties, atsisakys pilietybės, ir per artimiausią laiką matysime tokį gausų mūsų piliečių netekimą. (...) Dėl to registruotas įstatymo projektas buvo tikrai greitas ir skubus, bet tikslas buvo duoti viltį mūsų žmonėms“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė D. Asanavičiūtė.

Anot jos, dabar dvigubą pilietybę turi apie 0,8 proc. visų Lietuvos piliečių, tai rodo, kad nustatytos išimtys smarkiai neišaugina dvigubos pilietybės atvejų.

„Po įstatymo pritarimo Seime dėl NATO valstybių, na, padidės kiek? Iki vieno procento? Ar tai yra labai didelis skaičius? (...) Tai būtų atskiras atvejis“, – pabrėžė Seimo narė.

Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas atkreipė dėmesį, kad tarp pilietybės referendumų buvo priimta išimčių ir išplėstos asmenų grupės, kurios nepraranda Lietuvos pilietybės, įgijusios kitos šalies pilietybę.

Pasak jo, referendumas yra vienintelis būdas, kaip būtų galima plačiu mastu įteisinti dvigubą pilietybę, tačiau, Seimo nario teigimu, artimiausiu metu bus teikiama nauja Pilietybės įstatymo pataisa, siūlant dar išplėsti išimčių skaičių.

A. Bagdonas teigė, kad bus parengta pataisa leisti lietuvišką pasą išsaugoti NATO valstybių pilietybę įgijusiems asmenims. Jis tikisi, kad šią iniciatyvą palaikys ne mažiau kaip 85 parlamentarai, tai yra konstitucinė dauguma.

Tuo metu socialdemokratas Julius Sabatauskas pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, jog kito būdo pakeisti Konstituciją dėl pilietybės, kaip referendumas, nėra.

„Po penkerių metų, manyčiau, su ta žinia turime eiti ir vėl padaryti referendumą. Bet per tuos penkerius metus turime žmones įtikinti“, – sakė Seimo narys.

Jo teigimu, per tą laiką būtų galima pasistengti įdiegti internetinį balsavimą.

Vėl pritrūko balsų

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, savaitgalį referendume dėl pilietybės dalyvavo 1,4 mln. arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų Konstitucijos keitimui pritarė 1,03 mln. arba 74 proc. balsavusiųjų, tačiau Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų.

2019 metais per tokį pat referendumą pritrūko apie 200 tūkst. balsų „už“.

Siūlyta iš Konstitucijos išbraukti sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę, – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Politologai ir visuomenės atstovai kritikavo šią formuluotę, vadino nesuprantama.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.