Pataisas įregistravusi Seimo narė prof. Vilija Targamadzė tikisi, kad jos prisidės prie pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo tikslingumo, veiksmingumo ir prieinamumo, todėl gerės mokinių pasiekimai.

Įstatyme siūloma numatyti, kad pedagoginiai darbuotojai privalo tobulinti savo kvalifikaciją mokinių bendrųjų kompetencijų, numatytų Bendrosiose programose, ugdymo srityje ir kitose prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato įsakymu.

Pagal siūlomą projektą, „prioritetines sritis atitinkančios programos vertinamos, akredituojamos ir registruojamos ŠMSM atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) registre vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašu.“

Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas neatliepia sparčiai besikeičiančio mokyklų veiklos konteksto ir mokytojų poreikių, negerėja mokinių pasiekimai.

Seimo narė prof. V. Targamadzė sako, kad pedagogų kvalifikacija ir nuolatinis profesinis tobulėjimas yra esminė švietimo kokybės ir mokinių aukštesnių pasiekimų prielaida.

„Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, kelia naujų uždavinių pedagoginiams darbuotojams į bendrųjų kompetencijų plėtotę orientuotas ugdymo turinys, jo skaitmeninis perteikimas, lygiaverčių ugdymosi galimybių užtikrinimas. Tačiau pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas neatliepia sparčiai besikeičiančio mokyklų veiklos konteksto ir mokytojų poreikių, negerėja mokinių pasiekimai“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Seimo narė prof. Vilija Targamadzė, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

EBPO tyrimo TALIS (angl. Teaching and Learning International Survey) 2018 m. duomenimis, 43 proc. Lietuvos mokytojų mano, kad nėra tinkamų kvalifikacijos tobulinimo programų pasiūlos, 30,7 proc. – pasigenda su darbo sąlygomis (karjera, atlyginimu) susijusių paskatų, 23,2 proc. teigia, kad kvalifikaciją tobulinti neskatina darbdavys.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, nacionaliniai sistemingi mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių, teikiamų programų kokybės ir veiksmingumo mokinių ugdymuisi tyrimai Lietuvoje neatliekami.

Kvalifikacijos tobulinimo paslaugas Lietuvoje teikia 10 aukštųjų mokyklų padalinių, taip pat 65 akredituotos savivaldybių ir viešosios įstaigos (2020 m. gruodžio duomenimis), kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.  

Šiuo metu Švietimo įstatyme numatyta, kad „ne rečiau kaip kartą per ketverius metus pedagoginiai darbuotojai privalo tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje“.

Galiojančiame Švietimo įstatyme taip pat nustatyta, kad „kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patvirtinti pedagogų rengimo centrai kartu su akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis.“

Švietimo įstatymo pataisas kartu su Seimo nare V. Targamadze teikia Seimo nariai Gintautas Paluckas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Eugenijus Sabutis, Silva Lengvinienė, Orinta Leiputė.