Kaip penktadienį pranešė Teisingumo ministerija, kitos ministerijos bei atsakingos institucijos kviečiamos aptarti, kaip reikėtų pakoreguoti šį teisės aktą. Taisykles tvirtina Sveikatos apsaugos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

„Šis teisės aktas buvo patvirtintas prieš keliolika metų, įsigaliojus Baudžiamajam kodeksui, ir nė karto nebuvo peržiūrėtas ar tobulintas. Todėl sužalojimus patyrę asmenys, matyt, pagrįstai abejoja, kad kai kurie medicininiai kriterijai, pagal kuriuos vertinamas sveikatos sutrikdymo mastas, gali būti pasenę“, – sako teisingumo ministras E. Jankevičius.

„Žmones piktina, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu laikomas ir plaštakos piršto sausgyslės plyšimas, ir šlaunikaulio lūžis, ir kaukolės skliauto kaulų lūžis su galvos smegenų sumušimu, kai kraujas išsilieja į smegenis. Bet ar šių traumų pasekmės sveikatai yra vienodai nesunkios? Tačiau teisėjai, priimdami sprendimus, turi atsižvelgti į šias taisykles“, – pabrėžia jis.

Viešoje erdvėje kyla daug diskusijų, kritikuojančių tokius sprendimus.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės apibrėžia medicininius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas – sunkus, nesunkus ar nežymus, už kurių padarymą gresia ir baudžiamoji atsakomybė.

Teisingumo ministro inicijuotoje diskusijoje bus siekiama įvertinti šių medicininių kriterijų turinį, sveikatos sutrikdymo vertinimo netolygumus, kad būtų galima operatyviai parengti būtinas pataisas.

Pasak ministerijos, dėl esamos tvarkos „viešoje erdvėje kyla daug diskusijų, kritikuojančių tokius sprendimus“.

Klausimas dėl sveikatos sutrikdymo masto sulaukė kritikos visuomenėje, kai didelio atgarsio sulaukusiose bylose buvo nustatytas lengvas sveikatos sutrikdymas, nors asmenys turėjo ilgai gydytis sužalojimus ir patyrė psichologinius išgyvenimus.