„Atsižvelgdamas į Prezidento kanceliarijos pasiūlymą NSGK siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę įstatymo projektą papildyti nuostata, numatančią teisę nepažeidžiant numatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis papildomai krašto apsaugai iki 0,29 proc. BVP Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų divizijos pajėgumų vystymui ir NATO sąjungininkų pajėgų didinimui Lietuvoje iki brigados dydžio užtikrinimui“, – teigiama trečiadienį priimtame NSGK sprendime.

Šį pasiūlymą NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas apibūdino kaip kompromisinį, tuo metu dalis opozicijos atstovų ragino tiesiog pritarti Prezidentūros siūlymui dėl skolinimosi galimybės.

Kitų metų biudžete įrašyti galimybę skolintis krašto gynybai, jei kiltų toks poreikis, pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys praėjusią savaitę per komiteto posėdį teigė, 2024 metų biudžeto projekte nenumatyta lėšų divizijos kūrimui, nors Valstybės gynimo taryboje sutarta, kad tam reikės papildomų lėšų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad skolintis lėšų gynybai, priešingai nei anksčiau, nebeleidžia ekonominės prognozės, įtemptas biudžetas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo ruožtu teigė, kad divizijos kūrimas dar nėra įteisintas įstatymais, o biudžetas formuojamas remiantis galiojančiais teisės aktais. Jis taip pat pabrėžė, kad divizija bus kuriama esamų pajėgų pagrindu, o joms vystyti numatyta papildomų lėšų

Lietuva kelia sau tikslą iki 2030 metų sukurti diviziją.

Planuojama, kad bendras gynybos biudžetas 2024 metais sieks 2 mlrd. 60 mln. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis sudaro 2,76 procento.