Ji Seime registravo Civilinio kodekso pataisą, numatančią, kad dokumentai būtų pasirašomi naudojant elektroninį parašą, o papildomai būtų naudojamos nuotolinės vaizdo sistemos.

A. Armonaitė sako, kad koronaviruso krizė parodė, kokios didelės galimybės kuo daugiau paslaugų iškelti į elektroninę erdvę. Anot jos, visos notarų paslaugos gali būti teikiamos nuotoliniu būdu. 

„Būtų patogiau žmonėms. Turime užduoti tam tikrą toną, kad tiek valstybinėse institucijose, tiek tos kitos paslaugos, kurios šiaip reikalingos žmogui, kad jas būtų galima teikti nuotoliniu būdu, nes tam galimybės yra  – turime galimybę puikiai indentifikuoti savo tapatybę per elektroninės valdžios valdžios, turime elektroninio  parašo veikiančią paslaugą  – ir mobilią, ir kitomis formomis, o karantinas parodė, kad ir vaizdo formatas, jeigu labai reikia identifikuoti asmenį, puikiai veikia“,  – BNS aiškino ji. 

A. Armonaitės manymu, nuotoliniai notariniai sandoriai gerintų verslo sąlygas, sumažintų paslaugų kainas, nes nei valstybei, nei notarams nereikės kurti jokių papildomų įrankių. 

Dabar Civilinis kodeksas nenumato galimybės žmonėms atlikti notarinius sandorius nuotoliniu būdu, neatvykstant į notaro biurą. Tik koronaviruso krizės metu leista laikinai tokiu būdu tvirtinti parašo tikrumą, įgaliojimus, dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą, hipotekos ar įkeitimo sandorius, vekselių ir čekių protestavimą, dublikatų išdavimą, diplomus arba net nekilnojamojo turto sandorius ir kitus veiksmus.

Notarų darbas laikinai buvo sustabdytas kovo 16 dieną, įvedus karantiną. Po kelių dienų notarų darbas buvo iš dalies atnaujintas.

Sustabdytu notarų darbu skundėsi nekilnojamojo turto vystytojai, teigę, kad dėl to jie negali baigti dešimčių milijonų eurų vertės sandorių.