Iniciatyvą pateikusi Teisingumo ministerija sako taip siekianti didesnio šių bendruomenių skaidrumo, tačiau diskusijas ministrų kabinete sukėlė Advokatūros atstovo pastabos.

Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas Vyriausybės posėdyje sakė, kad visuomenės atstovai garbės teismuose sustiprintų visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema, padidintų jos atvirumą, užtikrintų deramą nuomonių įvairovę.

Pasak jo, panašus modelis veikia Švedijoje, Danijoje, Estijoje ar Slovėnijoje.

Tačiau advokatų, anstolių ir notarų bendruomenių atstovai abejoja pasiūlymo nauda ir sako, kad skiriami visuomenininkai neturės pakankamos kompetencijos nagrinėti etikos ir kitus pažeidimus.

Advokatūros atstovas Mindaugas Kukaitis Vyriausybės posėdyje sakė, kad visuomenės atstovai pagal siūlomą reguliavimą nebus įpareigoti saugoti kliento paslapties, o tai pažeidžia jų teises.

„Advokatų garbės teismas privalo užtikrinti kliento paslapties išsaugojimą. Tuo tarpu visuomenės atstovai tokios pareigos neturės“, – teigė advokatas.

Pasak jo, Advokatūra griežčiausiai iš visų teisininkų bendruomenių reglamentuoja savo profesinę etiką.

Teisininkas taip pat tvirtino, kad visuomenės atstovams keliamas reikalavimas turėti penkių metų darbo stažą nesutampa su reikalavimu Advokatūros deleguojamiems garbės teismo nariams būti išdirbus dešimt metų.

Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas pareiškė, kad nesant visuomenės atstovų advokatų bendruomenė būtų nepagrįstai išskirta iš kitų.

Jam antrino Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

„Tiesiog stebina ir nėra pateiktų argumentų, kodėl šita organizacija ant tiek turėtų būti uždara“, – kalbėjo jis.

Advokatūros atstovas tvirtino, kad valstybei pernelyg kišantis į advokatų veikla gali būti pakenkta jų nepriklausomumui.

„Advokatai labai dažnai stovi ir gina priešingus interesus ir netgi stoja prieš tam tikras institucijas“, – sakė M. Kukaitis.

Į diskusiją įsijungęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis tvirtino pastebėjęs, kad Advokatūra yra tapusi „valstybė valstybėje“.

Tačiau premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad tam tikra advokatų autonomija yra būtina.

„Klausimas tikrai yra jautrus ir norėdami turėti skaidresnį atstovavimą mes negalime pamiršti, kad tai yra ypatingai svarbi institucija, kuri gina mūsų visų teises ir interesus teisminiame ir ikiteisminiame procese“, – teigė ministras pirmininkas.

Šiuo metu notarų, antstolių ir advokatų garbės teismus sudaro penki nariai – šių bendruomenių atstovai.

Ministerija siūlo, kad du narius po vieną skirtų teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Ketverių metų trukmės narių kadencijos būtų apribotos iki dviejų iš eilės.