Kandidatų į parlamentą amžiaus cenzą siūloma sumažinti iki 21 metų. Tokia Konstitucijos pataisa antradienį užregistruota Seimo posėdžių sekretoriate.

Tikisi jaunimo organizacijų paramos

Šiuo metu tapti Lietuvos parlamento nariu gali asmuo ne jaunesnis kaip 25-erių metų amžiaus.

„Ši pataisa suteiktų galimybę jauniems piliečiams aktyviau įsitraukti į politinę veiklą ir save realizuoti įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Nematau argumentų, kodėl 21-erių sulaukęs asmuo negali kandidatuoti į Seimą, kai tuo tarpu į Europarlamentą gali. Dar daugiau, net į 13 ES šalių parlamentus gali kandidatuoti asmenys sulaukę 18 metų“, — sako pataisos iniciatorius, vienas jauniausių Seimo narių 26-erių Vytautas Gapšys.

Darbo partijos frakcijos narys sako manantis, kad dėl Konstitucijos pataisos bus daug ginčų Seime, todėl politikas tikisi aktyvaus jaunimo organizacijų palaikymo.

Politologų nuomonės skiriasi

Politologas profesorius Gediminas Vitkus mano, kad įgyvendinti tokią Konstitucijos pataisą būtų naudinga. „Tokiu atveju į Seimą patektų vienas kitas jaunesnis politikas. Manau, kad yra sveika pažiūrėt, ką jaunesni žmonės galvoja. Be to, jaunystė ne yda. Tokie politikai patirties įgytų vėliau“, - savo poziciją išsakė G.Vitkus.

Mykolo Riomerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas  docentas Antanas Kulakauskas laikosi kiek kitokios nuomonės. Jis tikina, kad pagal dabar galiojančią tvarką sudaromos galimybės į Seimą patekti aukštąjį išsilavinimą įgijusiems ir jau finansiškai savarankiškiems asmenims. Pasak A.Kulakausko, sumažinus amžiaus cenzą iki 21-erių, į Seimą išrinkti tokio amžiaus žmonės atstovautų „ekonomiškai nesavarankiškoms rinkėjų grupėms“.

„Toks pasiūlymas man primena sovietinius laikus, kada buvo galima rinkti 18 ar 21-erių sulaukusius asmenis. Prisimenu mano kurso draugė būdama antrame ar trečiame kurse tapo LTSR Aukščiausios Tarybos deputate“, - prisiminė katedros vedėjas.

Jis teigė nematantis nieko blogo, jei sumažinus amžiaus cenzą, pagal partijų sąrašus į parlamentą patektų keletas jaunų politikų, tačiau nurodė, kad jo požiūriu, tokio amžiaus žmonės dar turi per mažą įdirbį, kad galėtų atstovauti savo šalies piliečiams.

„Mano supratimu, šis pasiūlymas yra tam tikra populizmo forma. Tačiau ypatingos reikšmės jo įgyvendinimas neturės - nei demokratijos požiūriu, nei Seimo darbo kokybės požiūriu“, - reziumavo politologas.

Kokia tvarka ES?

Konstitucijos pataisos Seime priimamos po 2 balsavimų tarp kurių daroma ne trumpesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Pataisą turi palaikyti ne mažiau du trečdaliai visų Seimo narių.

Pasak V.Gapšio, po Konstitucijos pataisos tekstu pasirašė 45 parlamentarai iš daugelio Seimo frakcijų.

Amžiaus cenzas kandidatams į nacionalinių parlamentų (žemųjų rūmų) narius ES valstybėse svyruoja nuo 18 iki 25 metų. Beveik pusė ES šalių kandidatams taiko 18 metų amžiaus cenzą. Aštuoniose šalyse, įskaitant Lietuvos kaimynes — Lenkiją, Latviją ir Estiją, kandidatuoti į parlamentą galima nuo 21 metų. Dvi šalys (Prancūzija ir Rumunija) yra nustačiusios 23 metų amžiaus cenzą, o toks pat kaip ir Lietuvoje amžiaus cenzas kandidatams taikomas tik trijose ES valstybėse — Graikijoje, Italijoje ir Kipre.