„Daugelyje NATO šalių kariai tarnauja ilgiau nei Lietuvoje, todėl siūlau priimti šį sprendimą, nes investicijos į karininko parengimą didelės ir norime racionaliai panaudoti lėšas ir turėti reikiamą karių skaičių“, – pataisas pristatė kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Bendru sutarimu pritarus po pateikimo, projektą toliau svarstys komitetai. Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo sausio, J.Olekas tvirtino, jog sistema pasiruošusi tokiems pokyčiams, lėšų tam irgi pakanka.

Krašto apsaugos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisomis siūloma pailginti nustatytą išleidimo į atsargą amžių puskarininkiams, jaunesniesiems ir vyresniesiems karininkams – iki 56 metų, generolams (admirolams) ir kariniams specialistams – iki 60 metų, karo kapelionams – iki 65 metų. Kareiviai ir jūreiviai į atsargą būtų išleidžiami kaip ir dabar – sulaukę 40-ies.

Siūloma nustatyti bendrą visiems kariams perkėlimo į dimisiją amžiaus ribą – 60 metų, karo kapelionams – 65 metai.

Dabar didžioji dalis karių gali tarnauti iki 35–53 metų priklausomai nuo turimo karinio laipsnio, o kariniai specialistai – iki 55–65 metų priklausomai nuo turimos specialybės. Daugiausia karininkų išeina į atsargą 36–45 metų, net nelaukdami galutinės išleidimo į atsargą amžiaus ribos, nes nuogąstauja, kad vėlau nepavyks integruotis į civilinę darbo rinką.

J.Oleko teigimu, pailginus tarnybos laiką būtų geriau užtikrinamas krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimas, efektyviau išnaudojamos kariams rengti skirtos lėšos. Jo duomenimis, vyresniojo karininko rengimas trunka apie dešimt metų, o išlaidos gali siekti iki 100 tūkst. eurų.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu kariuomenei trūksta apie 300 karininkų. Be to, į atsargą išleidžiama daugiau karininkų negu priimama į tarnybą. Pavyzdžiui, 2013 metais iš profesinės karo tarnybos į atsargą išleisti 94, o priimti 62 karininkai, 2014 metais – atitinkamai 82 ir 34. Tik pernai pavyko priimti 106 karininkus vietoj išleistų į atsargą 88.

„(...) nesiimant veiksmų 2022 metais karininkų trūkumas gali sudaryti iki 500 karių“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Tuo pačiu projektu siūloma atsisakyti galimybės pratęsti tarnybos laiką pasiekus numatytą tarnybos amžių.

J.Oleko teigimu, taip kariai tiksliai žinotų, iki kokio amžiaus jie galėtų tarnauti, galėtų iš anksto planuoti integraciją į civilinę darbo aplinką, nekiltų abejonių dėl galimo tarnybos laiko pratęsimo ar nepratęsimo.

Kita vertus, pagal projektą, reikėtų ilgiau tarnauti norint gauti aukštesnį laipsnį. Pavyzdžiui, norint tapti vyresniuoju seržantu ar vyresniuoju seržantu specialistu reikėtų tarnauti metais ilgiau, štabo seržantu (štabo laivūnu) – plius 2 metus, viršila (laivūnu) – plius 3 metus, jaunesniuoju ir vyresniuoju karininku – plius 1 metus.

Be to, norima nustatyti ir amžiaus ribą, iki kurios galima siekti tam tikro laipsnio. Pavyzdžiui, vyresniuoju leitenantu reikėtų tapti iki 40 metų, kapitonu – iki 46 metų.

Projektas taip pat sudarytų papildomą galimybę kariams, ištarnavusiems nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje, dalyvauti atrankoje eilinio (jūreivio) kariniam laipsniui gauti.

„Tai sudarytų prielaidas didinti piliečių motyvaciją savanoriškai ateiti tarnauti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, vėliau − pereiti į profesinę karo tarnybą“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Projektu dar norima leisti karo medicinos gydytojams, paramedikams dirbti valstybės ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose, kad galėtų labiau save realizuoti ir kelti kvalifikaciją.