– Turbūt policija vertina šiuos siūlymus teigiamai?

– Be abejo, mes jau kurį laiką norėjome tokios funkcijos atsisakyti, nes manome, kad ji mums yra perteklinė. Tiesiogiai policijos darbui ši funkcija netinka, tačiau tokią paslaugą vis tiek turime teikti.

– Tai kaip dabar viskas atrodo? Įvyksta incidentas, niekas nenukentėjo, tačiau žmonės nesutaria. Tada kviečiama policija ir ką ji turi daryti?

– Atvyksta policija, įformina eismo įvykį, atlieka visus matavimus. Vėliau atliekamas tyrimas ir nustatomas kaltininkas. Kaltininkas susilaukia tam tikros atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, o informacija perduodama draudimo bendrovei.

– Kiek tai užtrunka?

– Labai įvairiai. Priklausomai nuo eismo įvykio. Gali užtrukti ilgai, nes reikia apklausti dalyvius. Vienas gali dalyvauti, kitas ne. Tad ši funkcija, mano nuomone, yra perteklinė.

– Kokia statistika? Ar turite duomenų apie pernai ir šiemet?

– Pernai turėjome apie 20 tūkst. eismo įvykių, o šiemet per pirmus aštuonis mėnesius jų buvo daugiau nei 13 tūkst. Šių įvykių tyrimas policijai kainuoja daugiau nei 1,5 mln. eurų. Tai apima tiek reagavimą, tiek tyrimą. Manome, kad galėtume policijos pajėgas nukreipti į rimtesnius pavojus gyvybei ir sveikatai, racionaliai naudodami savo pajėgumus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Nes policijos, deja, trūksta, taip?

– Taip, norėtųsi, kad policijos pareigūnų būtų daugiau. Trūksta personalo. Šiuo atveju sprendžiama personalo problematika.

– Šiuo atveju, po pataisų, kaip suprantu, policija vis tiek turėtų užfiksuoti įvykius, tačiau nevažiuotų į įvykio vietą fiziškai?

– Priklausomai nuo įvykio, policija atvažiuotų į vietą, surinktų medžiagą, tačiau tyrimo nevykdytų. Visa informacija būtų patalpinta į sistemą, kurią naudotų draudimo bendrovės. Draudimo bendrovės tada spręstų, kas kaltas dėl eismo įvykio ir imtųsi savo procedūrų.

– Policijai darbo mažiau, bet ar nebus draudikams daugiau darbo?

– Tikrai nemanau, nes yra atvejų, kai draudikai tiria įvykius. Jie laukia, kol policija baigs tyrimą ir pateiks kaltininką, o tai užtrunka laiko. Manau, kad ši procedūra bus paprastesnė ir efektyvesnė. Reikėtų skatinti vairuotojus mažiau ginčytis ir geriau susipažinti su kelių eismo taisyklėmis, kad žinotų, dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis.

– Kokie dažniausiai būna eismo įvykiai? Kažkokie techniniai?

– Taip, mes kalbame apie techninius eismo įvykius, kai žmonės nenukenčia, nėra sužeisti ar nežūsta žmogus.

Daugiau šia tema LNK žurnalistas kalbėjosi su Lietuvos draudikų biuro atstovu Eligijumi Oršausku.

– Kaip draudikai vertina šiuos siūlomus pakeitimus?

– Mes šiuos siūlymus vertiname pakankamai skeptiškai ir kritiškai. Pirmiausia, kalbant apie nukentėjusiojo teisę greičiau gauti žalos atlyginimą, jei pareiga vertinti kaltininką perkeliama draudimo bendrovėms, tai gali sukelti problemų. Reikėtų mažiausiai dviejų draudimo bendrovių atlikti tyrimą ir tai užtruks. Nukentėjusiojo žala bus atlyginta vėliau. Be to, jei vienas draudikas nuspręs atlyginti žalą, kita pusė gali nesutikti ir bylą perduoti teismui, o tai apkrautų teismus.

– Ar visada užtektų policijos surinktos medžiagos?

– Tikėtina, kad gali trūkti objektyvios informacijos nustatyti tikslias eismo įvykio aplinkybes ir kaltininką, nes pareigūnai tik užfiksuotų įvykį, tačiau tyrimo nevykdytų. Esant informacijos trūkumui, draudimo bendrovėms būtų sunku nustatyti eismo įvykio kaltininką, pačias eismo įvykio aplinkybes.