Dėl nuolatinio darbo prie kompiuterio žmonės skundžiasi galvos skausmais, įtampa sprande, rankų tirpimu, todėl labai svarbu, kad darbo vieta būtų įrengta patogiai. Už netinkamą darbo vietą, kuri darbuotojams gali sukelti sveikatos sutrikimų, darbdavio gali laukti bauda nuo 500 litų.

„Sėdint prie kompiuterio, už pusiausvyrą atsakingi raumenys yra įsitempę. Jeigu mes sėdime 8 valandas per dieną, tai yra tam tikra prasme tas pats, lyg kuris nors raumuo 8 valandas dirbtų sporto salėje. Tai yra nesveika, to yra per daug, todėl atsiranda nuovargis“, – aiškina kineziterapeutas Juozas Kupčiūnas.

Mūsų organizmas neprisitaikęs dirbti sėdimo darbo

J. Kupčiūnas pasakoja, kad prieš šimtą metų maždaug 10 procentų žmonių dirbdavo sėdimą darbą, o 90 procentų – fizinį darbą. Per šimtą metų viskas apsivertė. Anot kineziterapeuto, mūsų organizmui tai yra didžiulis stresas, nes per trumpą laikotarpį jis nespėjo prisitaikyti.

„Iš čia ir kyla bėdos: nei mūsų raiščiai, nei sąnariai nėra prisitaikę būti fiksuotoje padėtyje ilgą laiką. Senovės Kinijos vienuolių mokyklose viena iš bausmių būdavo prasižengusiam mokiniui visą dieną perrašinėti knygą sėdint prie stalo. Ir jam nebūdavo leidžiama pasirąžyti. Kinai prieš tūkstančius metų suvokė to nuolatinio sėdėjimo neigiamą žalą. O mes dabar taip darome patys“, – tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kineziterapeutas J. Kupčiūnas.

Jis aiškina, kad žmogaus akys nėra prisitaikiusios ilgą laiką žiūrėti į artimus objektus, nes tuo metu akių raumenys yra įtempti. „Be to, žiūrėjimas į ekraną – į dirbtinės šviesos šaltinius ir ten vykstančią grafiką – akims yra dar sunkesnė užduotis nei žiūrėti, pavyzdžiui, į knygą“, – tikina J. Kupčiūnas.

Kalbėdamas apie stuburą, kineziterapeutas pabrėžia raumenų įtampą, kuri atsiranda, kad būtų išlaikoma pusiausvyra sėdint. Dirbant prie kompiuterio visą dieną, raumenys pervargsta. „Bet nebūna taip, kad, jei raumuo pavargo, tai mes krentame ant žemės. Mes vis tiek sėdime, tik kaina jau yra labai didelė“, – pasakoja J. Kupčiūnas.

Jam pritaria privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja neurologė Nomeda Budrikienė, teigdama, kad daugiausia negalavimų, atsirandančių ilgai dirbant prie kompiuterio, yra susiję su raumenų įtampa.

„Ilgai sėdint prie kompiuterio įsitempia raumenys pakaušio srityje, kaklo srityje, pečių juostoje, stubure. Su tuo gali būti susijęs ir galvos svaigimas – kai raumenys įtempti, atsiranda nuovargis kakle ir sprande, ir tai sukuria žmogui tokį diskomforto jausmą, kurį jis apibūdina kaip svaigimą“, – tikina gydytoja neurologė.

Ilgai dirbantiems sėdimą darbą dažnai ima skaudėti rankas, jose gali atsirasti stingimo, tirpimo jausmas. J. Kupčiūnas aiškina, kad taip nutinka dėl suprastėjusios kraujotakos, kuri lemia sutrikusią medžiagų apykaitą rankose ir pablogėjusį ląstelių aprūpinimą deguonimi.

„Dirbant su kompiuteriu, dešinė ranka visąlaik trinasi į stalą. Ranka ir smulkūs jos kauliukai, sąnariai ir raiščiai nėra prisitaikę tiek daug laiko būti brūžinami, dėl to atsiranda lėtiniai uždegimai. Dėl pelės valdymo žmogus gali turėti problemų alkūnėje ir petyje, net ir sprande. Žmogui gali skaudėti tik alkūnę, bet problema bus ne joje, o, pavyzdžiui, rieše arba kakle“, – aiškina kineziterapeutas.

Darbdaviui bauda – nuo 500 litų

J. Kupčiūnas teigia, kad žmonės dažnai dirba neergonomiškoje aplinkoje: neturi galimybių reguliuoti stalo aukštį, keisti kompiuterio monitoriaus aukštį, kėdės atlošo kampą.

„Dauguma žmonių, kurie dirba tokiomis sąlygomis, bijo kreiptis į darbdavius, nes mano, kad tiesiog bus išjuokti arba ant jų supyks. Būna, kad žmogus kreipiasi į darbdavį, bet šis nereaguoja. Tada, sakyčiau, be jokios abejonės darbdaviui turėtų būti taikoma atsakomybė“, – mano kineziterapeutas.

Jam pritaria ir Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Šakinis. Anot jo, darbdavys turi užtikrinti, kad darbo stalai, kėdės, kompiuterio ekrano, klaviatūros išdėstymas atitiktų higienos normose nurodytus reikalavimus. Tačiau jis priduria, kad baldų ir kompiuterių gamintojai patys užtikrina, kad jų gaminiai atitiktų keliamus reikalavimus.

Anot G. Šakinio, Valstybinė darbo inspekcija retai sulaukia darbuotojų skundų, kuriuose jie teigtų, kad dėl nuolatinio darbo prie kompiuterio atsirado sveikatos sutrikimų. Specialistas įvardija keletą to priežasčių.

„Biuruose baldai daugmaž atitinka standartus. O galbūt žmonės nežino, kokie tiems baldams keliami reikalavimai. Be to, tos ligos, kurios atsiranda dėl darbo prie kompiuterio, yra labai artimos toms, kurios išsivysto šiaip gyvenime, pavyzdžiui, pablogėjęs regėjimas. Įrodyti, kad tai išsivystė dėl netinkamų darbo sąlygų, yra labai sunku. Todėl dažniausiai gydytojai tokių pranešimų mums nesiunčia vien dėl įrodymo sunkumo“, – sako G. Šakinis.

Tačiau jei gydytojas nustato, kad darbuotojui išsivystė koks nors sutrikimas dėl netinkamos darbo vietos, jis gali užpildyti pranešimą apie įtariamą profesinę ligą. Tada Valstybinėje darbo inspekcijoje yra pradedamas profesinės ligos tyrimas. Jo metu išsiaiškinamos visos aplinkybės, galėjusios turėti įtaką tai ligai atsirasti.

Jei nustatoma, kad darbuotojo sveikatai padaryta žala dėl to, kad darbdavys neužtikrino tinkamos darbo aplinkos, jam gali grėsti bauda.

„Valstybinė darbo inspekcija atlieka patikrinimą ir jo metu nustato visus pažeidimus, kuriuos darbdavys turėtų pašalinti. Iš pradžių tai būna rekomendacinio pobūdžio nurodymai, surašomas reikalavimas, kuris nėra baudžiamojo pobūdžio. O jeigu jis neįvykdo to reikalavimo, tada gali būti skirta bauda nuo 500 litų“, – aiškina Valstybinės darbo inspekcijos specialistas.

Kineziterapeutas ragina rąžytis

G. Šakinis teigia, kad dirbant su kompiuteriu kas valandą turėtų būti daromos pertraukos: kai dirbama 8 valandas per dieną, daromos 5–10 min. pertraukos. Pailsėti kas valandą pataria ir gydytoja neurologė N. Budrikienė. „Pagrindinis dalykas sėdint ilgai prie kompiuterio – padaryti pertraukas, kas valandą atsistoti, truputį pajudėti, galbūt šiek tiek pavaikščioti kabinete“, – teigia gydytoja.

Jai antrina ir kineziterapeutas J. Kupčiūnas, ragindamas darbe daryti paprastas mankšteles ir tempimo pratimus, kurie yra labai efektyvūs.

„Ką reiškia kas valandą skirti 3 minutes prasitampymui? Tai būtų didelis žingsnis į priekį nuo hipodinamijos (sumažėjusios raumenų jėgos dėl per mažo judrumo) ir blogos savijautos“, – tikina J. Kupčiūnas ir pabrėžia paprasto rąžymosi svarbą.

„Jei biure žmogus pradeda rąžytis, man atrodo, kad tai yra fantastika. Tai reiškia, kad tas žmogus savimi rūpinasi. Prasirąžymas pratempia sustingusius sutrumpėjusius raumenis, sausgysles, taip pagerinama kraujotaka. Su krauju išnešiojamos „atliekos“ – įvairios medžiagų apykaitos produktų liekanos, o atnešama šviežių maisto medžiagų, deguonies ir t. t. Ir rąžydamiesi bent jau tai akimirkai grįžtame į natūralią padėtį, nutraukiame patologinę būseną“, – tikina J. Kupčiūnas.