Šią savaitę paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvoje fiksuotos 7395 ištuokos. Anot duomenų, mažesnis skyrybų skaičius paskutinį kartą fiksuotas daugiau nei prieš pusšimtį metų – 1971-aisiais (6873).

Kaip BNS nurodė A. Maslauskaitė, norint įžvelgti tendencijas, svarbu atkreipti dėmesį į suminį ištuokų rodiklį, jis skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusios santuokos trukmę. Šie duomenys rodo, jog yra tikėtina, kad jei išliks pastarųjų metų tendencija, iš 100 susituokusių porų 36 išsituoks (2012 metais – 45).

„Suminis ištuokų rodiklis rodo ištuokų mažėjimą 2020-2021 metais, jo reikšmės atitinkamai yra 0,35 ir 0,36, tai reiškia, kad santuokos iširimo tikimybė yra apie 35 procento. Pastarųjų dviejų metų rodikliai išsiskiria iš daugiau nei trijų dešimtmečių konteksto, nes per praėjusius tris dešimtmečius suminis ištuokų rodiklis dažniausiai laikėsi apie 0,4, nors buvo periodų, kai artėjo ir prie 0,5 (pvz. 2005-2007 metais)“, – tendenciją aiškino mokslininkė.

Skyrybų visuomet mažėja, kai visuomenė susiduria su krizėmis – ekonominėmis, sveikatos, geopolitinėmis.

„Skyrybų visuomet mažėja, kai visuomenė susiduria su krizėmis – ekonominėmis, sveikatos, geopolitinėmis. Esant išoriniam nesaugumui, neapibrėžtumui, žmonės atideda sprendimą nutraukti santuoką, net jei ir yra jam pribrendę. Vengiama įnešti dar daugiau neapibrėžtumo į asmeninį gyvenimą, kai aplinkoje yra daug neaiškumo, kuris apsunkintų asmeninio gyvenimo pertvarkymą po skyrybų“, – pažymėjo ji.

Remiantis duomenimis, 2021 metais fiksuotos 7822 ištuokos, 2020-aisiais – 7544, 2019 metais – 8683.

A. Maslauskaitė sako, kad pastebimos tendencijos, jog ištuokų mažėjo ir 2009 metais kilusios finansinės krizės metu. Tuomet fiksuota 9270 ištuokų, kai 2008 metais jų buvo 10 317, o 2010-aisiais – 10 006.

„2020-2021 metai taip pat įnešė daug kaitos susijusios su sveikatos krize (pandemija). Tad stebimas ištuokų rodiklių mažėjimas gali būti šios krizės atspindys. Nenustebčiau, jei 2022 metų rodikliai taip pat dar būtų žemesni, nes visuomenė išgyveno su Ukrainos karu susijusį geopolitinį nestabilumą, vėliau – energetikos kainos ir infliacija“, – pabrėžė mokslininkė.

„Vis tik jei dar kelerius metus ištuokų rodikliai mažėtų, tikėtina, kad pradėtų veikti kitos, demografinės priežastys, kurios susijusios su santuokų kūrimų 1980-ųjų kartoje. Ilgalaikėje perspektyvoje – Lietuva buvo ir išlieka dažnai besiskiriančiųjų visuomenė“, – pažymėjo sociologė.