Lietuva – mokslininkų ir išradėjų valstybė. Tokią ateitį nupiešė valdžia. Tiesa, aukštasis mokslas gyvena ties skurdo riba, bet tai politikams nerūpi. Jų prioritetas – sukurti penkis mokslo, technologijų ir verslo slėnius.

Slėniai – pagrindinis darbas

Aukštasis mokslas niekaip neišlipa iš duobės: universitetai skendi skolose, vėluoja atlyginimai dėstytojams ir personalui, aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos rengiasi streikui, studentai nepatenkinti "gerai besimokančiojo" apibrėžtimi ir aštuoneto kartele, vis dar neaiškus tolesnis studijų finansavimas.

Bet ne viskas taip blogai. Darbą baigusi 14-oji Vyriausybė didžiuojasi savo nuopelnais šalies mokslo plėtrai: buvęs premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, kad pagrindinis jo Ministrų kabineto nuveiktas darbas – mokslo slėnių įkūrimas.

Socialdemokratų Vyriausybė yra patvirtinusi penkių integruotų mokslo, verslo ir studijų centrų steigimą. Du jų – Saulėtekio ir Santaros slėnius – patvirtino paskutinėmis savo kadencijos dienomis ir dėl to sulaukė kritikos iš Vyriausybės vairą perėmusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Dešiniųjų nuomone, darbą baigianti Vyriausybė neturėtų priimti tokių svarbių sprendimų, juolab kad slėnių programoje numatytos itin didelės lėšos statyboms.

Skambūs siekiai

G.Kirkilas džiaugiasi, kad nepaisant pasaulinės finansų krizės, smogusios ir Lietuvai, pradėta laiku. Anot jo, kurti penkis mokslo centrus buvo regioninis politinis sprendimas. Esą jei būtų kuriamas vienas centras Vilniuje, kitiems miestams nieko neliktų.

Mokslo, verslo ir technologijų slėnių esmė – sugrupuoti dabar Lietuvoje esančius institutus ir universitetus pagal atskiras šakas. Į penkis slėnius persikels panašia veikla užsiimančios įstaigos, o tyrėjai galės naudotis bendra materialine baze.

Švietimo ir mokslo viceministrė bei Slėnių komisijos pirmininkė Virginija Būdienė yra sakiusi, kad mokslo slėniai keis mokslo sistemą, jos valdymą, finansavimą, stiprins žmogiškuosius išteklius. Rezultatų mokslo ir verslo slėniai, jos teigimu, turėtų duoti po maždaug penkerių metų. Įrengti jie turėtų būti po trejų ketverių metų.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, steigiant slėnius siekiama konsoliduoti mokslinį potencialą, stambinti infrastruktūrą, skatinti tarptautines programas, komercinti mokslo rezultatus, kloti pamatus studijų, verslo ir mokslo bendradarbiavimui. Statyboms, be institutų ir fakultetų perkėlimo, numatyta per 900 mln. litų. Iš ES struktūrinių fondų tam žadama skirti 2 mlrd. litų.

Mokslininkų užteks visiems?

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas profesorius Zenonas Rokus Rudzikas teigė, kad Lietuvoje mokslininkų potencialo užteks visiems slėniams. "Slėniai kuriami universitetų bei institutų pagrindu, vadinasi, ir dirbti ateis žmonės iš šių institucijų",– kalbėjo Z.R.Rudzikas.

Profesoriaus teigimu, sunkiausia bus rasti verslininkų, kurie bendradarbiautų dėl naujų išradimų ir inovacijų. Esą Lietuvoje mažai įmonių, kurių specializacija – aukštosios technologijos. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad tokia pati padėtis visoje ES.

Pasak Z.R.Rudziko, nemažai Lietuvos mokslininkų yra pasiekę tarptautinį lygį, pavyzdžiui, lazerių ir biotechnologijų srityse, tačiau apsiriboti ir tobulinti vien šias sritis nevertėtų: "Esame stiprūs ne vien čia. Visuose įkurtuose slėniuose yra mokslo krypčių, kuriose Lietuva gali konkuruoti su užsieniu. Negalima teigti, kad lazeriai svarbesni už ekologiją ir jūros tyrimus ar atvirkščiai."

Reikia keisti požiūrį

Jo nuomone, kad slėniai efektyviai funkcionuotų, reikia keisti Vyriausybės požiūrį į mokslinį darbą. Šiuo metu daugiau orientuojamasi į mokslinių straipsnių rašymą, ne į išradimus.

"Mokslininkui svarbiau publikuoti savo išvadas: jis nežiūri, ar jose kalbama apie išradimus, kuriuos būtų galima patentuoti, – kalbėjo profesorius. – Juos reikia skatinti tapti verslininkais: kurti mažas ar vidutinio dydžio įmones ir patiems parduoti savo išradimus. Čia padėtų mokesčių lengvatos – naują įmonę į rinką reiktų už rankutės atvesti."

Protų nutekėjimas – dar vienas rūpestis, galintis sustabdyti inovacijų sprogimą. "Lietuvoje nėra tokių darbo skatinimo ir mokėjimo sąlygų, kokios suteikiamos užsienyje dirbantiems mūsų mokslininkams. Dar daug laiko praeis, kol ims grįžti baigę mokslus užsienyje. Ne paslaptis, kad mūsų atlyginimams dar toli iki Vakarų lygio," – sakė Z.R.Rudzikas.

Lėšos – betonui

Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesorius Vytautas Daujotis nėra toks optimistas. Jo nuomone, Lietuva – per maža šalis penkiems mokslo slėniams.

"Mūsų slėniukų negalima net slėniais vadinti – jie pernelyg maži. Pavyzdžiui, Švedijoje yra slėnis, kuriame susijungusios bendros danų ir švedų pajėgos. Slėnių yra daugelyje valstybių, bet ne visi pasiteisino. Mūsų valstybė čia žengia pirmus žingsnius, todėl manau, būtų buvę logiška pirma įsteigti vieną slėnį, nebūtinai Vilniuje, o paskui jį tobulinti ir vystyti, o ne skaidyti jėgas į penkis," – kalbėjo V.Daujotis.

Anot jo, Lietuvoje mokslininkų užtenka, tačiau trūksta specialistų, kurie dirbtų jungiamojoje grandyje tarp mokslo ir verslo. Be jų slėniai praras savo koncepciją – taps dabartinių laboratorijų dublikatais. "Lėšų skiriama labai daug, tačiau jos naudojamos neefektyviai. Kam statyti daug naujų pastatų, laboratorijų, kuriose niekas nedirbs? Reikia investicijų dabar, į šiandienes laboratorijas ir jų įrangą. Kitaip gabiausi studentai, jaunieji mokslininkai išvyks į užsienį, nes ten jiems suteikiamos kur kas geresnės sąlygos. O kol slėniai bus įrengti, nieko ir nebeturėsim", – valdžios planus kritikavo profesorius.

Projektai nekonkretūs

Jam užkliuvo ir tai, kad slėnių projektai netikslūs: kalbama aptakiomis frazėmis, nekeliami konkretūs tikslai. "Reikia pamiršti iliuzijas, kad kiekviename slėnyje pasipils išradimai iš visų sričių. Gal ir tobulėsime, bet ne visur vienu metu ir ne taip greitai. Reikia steigti vieną slėnį, jame dirbti ir jį pamažu auginti", – kalbėjo pašnekovas.

V.Daujotis mano, kad verslo žingsniai į slėnius irgi bus komplikuoti: slėnių plėtrai trukdys tai, kad aplinkui esantys žemės sklypai brangūs ir ne kiekvienai įmonei įkandami. "Pabandykite įsigyti žemės Saulėtekyje ar Visoriuose – kainos kosminės. Ne kiekvienas verslininkas ryšis ten keltis vien dėl inovacijų", – projekto nauda abejojo mokslininkas.

Preliminarios išlaidos mokslo slėniams

945,144 mln. Lt – statyboms (be institutų ir fakultetų perkėlimo)

565,505 mln. Lt – įrangai

101,46 mln. Lt – "minkštoms" ir kitoms veikloms

Lietuvos vieta tarp pasaulio šalių 2006 m. Pasaulio banko duomenimis

44 – pagal inovacijas

20 – pagal gyventojų išsilavinimą

31 – pagal informacinių technologijų naudojimą

31 – pagal ekonomikos efektyvumą

Mokslo ir verslo slėniai Lietuvoje

Slėniai Skiriama suma (mln. Lt) Mokslininkų tyrėjų skaičius Veiklos kryptys Pagrindiniai projektai Iniciatoriai (mokslo sektorius) Iniciatoriai (verslo sektorius)

Jūrinis slėnis 241,351 110 Jūros aplinkos tyrimai; jūrinės technologijos Nacionalinio jūros mokslo ir technologijų centras; jūrinių tyrimų ir aplinkos stebėjimo laivai KU, KMU, VU, Botanikos, Geologijos ir geografijos institutai "Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Nemuno slėnis 221,448 600 Agrobiotechnologijos, bioenergetika, miškininkystė; maisto technologijos, sauga, sveikatingumas Žemės ir miškų jungtinis tyrimų centras; LŽŪU ir LVA centrai; Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras; Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukciono centras LŽŪU, LVA, KTU, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės, Lietuvos žemdirbystės, Lietuvos miškų institutai "Arvi" ir ko, "Achemos grupė", "Kauno grūdai", "Utenos mėsa"

Santakos slėnis 288,45 470 Darnioji chemija (ir biofarmacija); mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos; ateities energetika (ir aplinkos inžinerija); informacinės ir telekomunikacinės technologijos Nacionalinis atviros prieigos centras; Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras; Nacionalinis atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centras; Technologijų perdavimo, technologijų parko, verslo inkubatoriaus bei eksperimentinės plėtros bazė KTU, KMU, Lietuvos energetikos institutas "Arvi" ir ko, "Achemos grupė", "Kauno tiltai", "MG Baltic Investment"

Saulėtekio slėnis 641,4 750 Lazeriai ir šviesos technologijos; medžiagotyra ir nanotechnologijos; puslaidininkių fizika ir elektronika; civilinė inžinerija Nacionalinis fizinių ir technologijų mokslų centras; VU LTC plėtra; VGTU Civilinės inžinerijos centras; Mokslo ir technologijų parko plėtra VU, VGTU, Fizikos, Chemijos, Puslaidininkių fizikos institutai Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija, Žinių ekonomikos forumas, "Intechcentras", "Saulėtekio slėnis", "Šiaurės miestelio technologijų parkas", Lazerių ir šviesos mokslų technologijų asociacija

Santaros slėnis 485,46 295 (laboratorija), 493 (eksperimentinės gamyba) Biotechnologija; inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija; ekosistemų ir darnus vystymasis; informatika ir komunikacijų technologijos Jungtinis gyvybės mokslų centras, Jungtinis inovatyvios medicinos centras, Jungtinis gamtos tyrimų centras, Informacinių technologijjų atviros prieigos centras, IKT technologijų parkas ir BIO technologijų parkas VU, VGTU, VU Santariškių klinikos, Biochemijos, Biotechnologijos, Botanikos, Matematikos ir informatikos, Geologijos ir geografijos institutai "Fermentas", "Sicor Biotech", "Teltonika", Farmacinės pramonės įmonių asociacija

Iš viso 1878,109 2718