Pereiti į pagrindinį turinį

ŠMM aiškinasi, kodėl reikia naujų mokymo programų už beveik 8 mln. eurų

2018-10-09 08:23

Bendrosioms programoms atnaujinti skirtais viešaisiais pirkimais siekiama pritraukti naujų ugdymo ekspertų, teigia švietimo politikos vykdytojai.

Spaudos konferencijoje antradienį Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro atstovai taip pat patvirtino, kad sulaukę Viešųjų pirkimų tarnybos kritikos dėl galimo konkurencijos ribojimo, jie gali iš naujo skelbti 1,3 mln. eurų pirkimą, kuriuo ieškoma ugdymo programų rengėjų.

„Rytoj susitiksime su Viešųjų pirkimų tarnyba, po pokalbio bus priimtas sprendimas, ar užtekta neesminių pakeitimų, terminų ir viso kito nukėlimo, ar tai yra esminiai pakeitimai, kada pirkimas turėtų būti sustabdytas ir pateiktas iš naujo“, – žurnalistams antradienį švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius

Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis tikino, kad iki šiol programos buvo rengiamos tiesiog sudarant autorines sutartis su atskirais ekspertais ir to bandoma atsisakyti. Anot jo, taip perkant paslaugas „nebūtinai turėdavome kokybišką medžiagą“.

„Tai buvo viešiausias būdas nusipirkti ekspertus, ne tuos, kurie metai iš metų yra viešojoje erdvėje“, – aiškino G. Vaidelis.

„Tos uždaros grupės dalyvaudavo programų, vadovėlių rengime (...). Ta praktika turi baigtis“, – tikino jis.

Tos uždaros grupės dalyvaudavo programų, vadovėlių rengime. Ta praktika turi baigtis.

Šiuo metu vadovėliai ir kitos mokymo priemonės rengiamos pagal 2008-aisiais patvirtintas bendrąsias ugdymo programas.

G. Vaidelis pabrėžė, jog 7,8 mln. eurų programoms rengti skirta ketveriems metams, pirmuoju pirkimu numatyta tik pasirengimas programoms, metodiniai aprašai.

„Neperkame programų, perkame ekspertų grupes, kurie, kartu su švietimo bendruomene, atnaujins švietimo turinį: kaip mokome, ko mokome“, – sakė Ugdymo plėtotės centro vadovas.

Ministerija planuoja, jog naujas programas rengs ne mažiau nei 84 ekspertai aštuoniose srityse, jų pagrindinis darbas per 22 mėnesius sukurti tris programas: pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, numatyta, kad 2022-aisiais moksleiviai jau mokytųsi pagal atnaujintą mokymo turinį.

Programų kūrimo procesą kontroliuos ekspertų grupės, sudarytos iš pedagogus rengiančių centrų atstovų, savivaldybių tarnautojų, mokytojų.

Švietimo politikos atstovai sako, kad šiuo metu dar tik rengiamos gairės, kuriomis ekspertai turės vadovautis kurdami mokyklines programas.

„Mūsų didžiausias noras, kad ugdymo turinį atnaujintų visa švietimo bendruomenė, kad būtų įtraukti ir praktikai, ir mokytojai, mokyklų bendruomenės. Numatyta dirbti su steigėjų, mokyklų komandomis, kad programos nebūtų atitrūkusios nuo realybės“, – dėstė G. Vaidelis.

Įgyvendinant visą 7,8 mln. eurų projektą, artimiausiu metu, anot jo, ir bus perkamos minėtos „moderuojančios grupės“, bus įsigijama metodinės pagalbos mokykloms projekto rėmuose paslaugos. Kitąmet ketinama pirkti skaitmeninio ugdymo turinio atnaujinimo paslaugas – šiuo metu diskutuojama, kas jose turėtų būti.

Vadovėliai bus rašomi nebaigus programų

G. Vaidelis patikino, kad buvo sutarta, jog Ugdymo plėtotės centro žmonės neturėtų dalyvauti turinio atnaujinimo konkursuose, tačiau negalėjo garantuoti, kad programos nerengs ekspertai, vėliau užsiimsiantys ir vadovėlių leidyba.

„Esame nedidelė valstybė, kur žmonių, ekspertų, gebančių parengti mokymo priemones, kiekis yra ribotas. Tokios sąlygos pirkimuose nebuvo nurodyta, kad jie turi įsipareigoti nedalyvauti kitur. Negaliu garantuoti, kad tie žmonės po to nedalyvaus mokymo priemonių rengime“, – sakė ji.

Savo ruožtu Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius tikino, kad pačiais vadovėliais ministerija nesirūpina ir lėšų tam neskiria – vadovėlius leidyklos galės pradėti rengti nuo 2020-ųjų metų, dar iki antaujintos programos įsigaliojimo.

Anot viceministro, ministerija ketina investuoti ir į skaitmeninius mokymo išteklius – šiuo metu vertinama apklausa, kokioms klasėms ir kokių dalykų skaitmeninių mokymo priemonių reikėtų.

„Vadovėlių valstybė neužsako ir neperka vadovėlių leidimo, leidyklos pačios investuoja lėšas ir po to, aišku, parduoda arba platina mokykloms. Konkrečiai vadovėliams leisti šiame projekte nėra numatyta, aišku, numatyta, gal reikės atnaujinti skaitmeninį turinį“, – tikino ir G. Vaidelis.

7,8 mln. eurų pirkimą pirmadienį sukritikavo kultūros istorikas, literatūrologas partijos „Lietuvos sąrašas“ vadovas Darius Kuolys, rengęs ankstesnes ugdymo programas, vadovėlius mokykloms, taip pat dalis švietimo bendruomenės. Kritikai teigia, kad didžiulės apimties 1-12 klasių ugdymo programas apimantis pirkimas vykdomas skubotai, neinformavus apie tai akademikų. ŠMM tikina, kad apie planus buvo viešai žinoma jau keletą metų.

Viešųjų pirkimų tarnyba Ugdymo plėtotės centrui siūlo keisti pirkimo terminus, kvalifikacinius reikalavimus, taip pat aiškiau bei konkrečiau apibrėžti vertinimo kriterijus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų