Partijos atstovai į Civilinį kodeksą siūlo įrašyti, kad „partnerystė yra vyro ir moters (partnerių) bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos“.

Civilio kodekso bei kitų lydinčiųjų įstatymų pataisas registravo „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas bei šios partijos atstovai Juozas Bernatonis ir Irena Šiaulienė.

G. Kirkilas sako, kad projektus „socialdarbiečiai“ teikia norėdami skyrybų atveju apginti silpnesnio partnerio vietoje dažniausiai atsiduriančias moteris, o partnerystės tos pačios lyties asmenims įteisinti nesiūlo, nes tam tiesiog nepritartų Seimas.

Daugėja žmonių, kurie gyvena ne santuokoj, turi vaikų, dažniausiai čia nukenčia moterys, jei išsiskiria.

„Daugėja žmonių, kurie gyvena ne santuokoj, turi vaikų, dažniausiai čia nukenčia moterys, jei išsiskiria, labai daug žmonių kreipiasi dėl to. Visos kitos partnerystės, kaip jūs įsivaizduojat, šitam Seime tai jau tikrai nepraeitų, tai mes visada realistiškai žiūrim“, – BNS sakė G. Kirkilas.

„Mes manom, kad reikėtų išspręsti tų 40 o gal ir 50 procentų moterų, kurios nukenčia pirmiausia suskilus tokioms partnerystėms, jos praktiškai lieka be teisių“, – teigė „socialdarbiečių“ vadovas.

Partnerystė būtų apibrėžta kaip „vyro ir moters (partnerių) bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Partneriai turėtų būti sulaukę pilnametystės, nesiejami artimų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat negalėtų būti kitų asmenų partneriais.

Partnerystė teisines pasekmes sukeltų nuo partnerių bendro gyvenimo pradžios momento. Partnerystę būtų galima ir registruoti, tokiu atveju gyventojų registre būtų įrašyti duomenys pagal abiejų partnerių pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl partnerystės.

Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos yra numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nepriimtas specialus įstatymas.

Seime jau anksčiau yra buvę iniciatyvų dėl partnerystės įteisinimo, tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenims, tačiau nė karto projektai nebuvo pasiekę priėmimo stadijos.

Pernai Lietuvos notarų rūmų užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa rodė, skirtingų lyčių asmenų partnerystės įteisinimui pritarė 49 proc., nepritarė – 22 proc. gyventojų. Tuo tarpu pritariančių vienos lyties partnerystei buvo 13 proc., tam nepritarė 66 proc. apklaustųjų.